Nėriniai

Foto by ~WaitingForTheWolves

Praeitais metais dar tikėjau ,jog ten kažkas yra, kol vieną dieną atsikėliau ir nebejaučiau nieko. Nebūtinai aš kabu apie religiją.

Sako viskas susideda iš smulkmenų. Na aš turėčiau tam ir pateisinamą istoriją ar bent jau kažką ką galima būtų vadinti istoriją. Kažkada čia minėjau apie Pokahontos ir Avataro istorijos panašumus. Na tai būtų neatremiami panašumai jei ne smulkmenos. Laukinė mergina, meilės istorija ir t.t (Galit apie tai daugiau pasiskaityt internete.) Tačiau tai panašu dėl pagrindinės idėjos, ką užsieniečiai vadina „basic“. Jeigu žvelgtum per šią pagrindo idėją tai pamatytum ir daugiau gyvenimiškų panašumų galbūt ir tarp savęs ir kaimyno. Vyrukas tikėjo tiesa ,norėjo būti garsus aktorius ar muzikantas, šeima , vaikai, namas. Viduramžio krizė, nusivylimas, man širdį nesutemta ir galiausiai sutema. Kiek manot milijonų žmonių tai atitiktų .

Visi mes išskirtiniai ir unikalūs, bet visi mes žmonės kurie turi dvi kojas , privalo gerti skysčius ir valgyti. Galų gale tai vienija ne tik biologiniai poreikiai ,bet ir socialiniai. Tik ten kur yra panašumų būna ir smulkmenų , būtent ten jos lemia viską.

Endo

utòpija

Endo

bura-hara

Foto by ~wyn~

Iš trumpų samprotavimų apie.

Dar pora smūgiavimų prieš išeinant į ringą galutinai. Išmėtyti daiktai, atkimšta vyno butelis, krūvos popierių ir įvairaus šlamšto. Toks vaizdas kaip čia būtų prasiautęs uraganas. Įtampa ir Penderecki muzika turbūt išvestų bent ką iš proto. Žvelgia ji paraudusiom akim į jį ir klausia patarimo ir prašosi užuojautos. Kad ir kaip jis stengtųsi negali būti atsakingas už kieno kito laimę..

Endo

Gott ist tot

Net ir šiandien tarp jaunų žmonių ši tema itin opi. Ko gero sunku iš rutulioti diskusiją,jeigu vienas tiki aukščiausiuoju,o kitas ne. Tokioje diskusijoje vienas žers savo įrodymų, o kitas savų na ir iš vis kokia tuomet čia diskusija gali būti, nebent apie teologinę naudą , dogmų poveikį žmonės, tačiau tikrai ne apie aukščiausiojo egzistavimą.

Šiandien, net tik jaunimo kartoje bet ir jau jų tėvų kartoje inertiškai įgauna pagreitį vis didesnis abejingumas religijai. Tas ledas kuriuo vaikščioja (krikščioniškų šalių atveju) Kristus ir jo pasiekėjei vis labiau plonėja ir ar ilgainiui neprireiks stebuklo ,kad tas ledas neįlūžtų? Gal žmonių prigimtinis ieškojimas ir atradimų troškimas, gal amžinų konspiracijų demaskavimo troškimas ,o gal tiesiog žmonės pavargo, gal mokslas, tokiems kūriniams kaip „Davinčio kodas“ lengvai uždeda „best selerio“ karūną ir manau tai geras indikatorius ,jog juos domina kitokios versijos.

Leituvoje situacija,nemanau jog  kuo labiau skiriasi nuo pasaulio platybių ir sunku be jokių tyrimų ką nors objektyvaus šia tema pasakyt, tačiau manau visi sutaria dėl vieno – Lietuvoje tradicijų laikomasi,kad ir kokia forma. Esmė tame ,kad šitame tradicijų perpintame religiniame miraže nedaugelis ir įžvelgia prasmę ar išviso esmę. Nors tenka prisipažinti taip rašydamas džiaugusi kai kuriomis tradicijomis,nors negalėčiau tiksliai pasakyti visų man patinkančių tradicijų prasmių. Tačiau tam turiu trumpa pasiteisinimą, kiekvienas velykas važiuoju į bažnyčia , bent akis paganįti. Tiksliai nežinau visų ritualų prasmės,bet man tai graži tradiciją,kurią sugebėjo įdiegti. Ir niekad nesakau,jog važiuoju ten dėl Dievo. O pasitaiko žmonių kurie ,važiuoja ten anaiptol dėl jo, o prasmės ir naudos nežino.

Dar labai sunku ir šiandien užsiminti apie common sense ir religinius nesutapimus. Vos tik leptelėjus apie pigeon superstition ir prietarų panašumą ar apie ateizmą, tuoj užsitarnauju kreivų veriančių žvilgsnių ir argumentų ,jog net psichologai įrodė kad kažkuo reikia tikėti. Nesakau ,jog ir nereikia, tik kodėl netikėti kūryba? Savimi? Nejaugi visi šie žmonės tokie silpni,jog atlaikytų you do it to your self tiesą? Tokia tema man patinka F.Nyčės žodžiai „Gott ist tot „ nesako nebuvo,nesako jog yra, tiesiog „Gott ist tot .“

Šiandien per pietus gurkšnodamas kavą pagalvojau,jog net jeigu ištiktųjų egzistuoja kokia nors aukštesnė forma, tai tai materijai jai neturėtų būt būdingi žemiškieji jausmai. Kaip antai biblijoje Dievas pavydus, korane kerštingas ir .t.t Kažin ar jam reikėtų bažnyčios kunigų interpretacijų ir nereikšmiškai ir nenuoširdžiai tariamų iškaltų maldų. Tai turėtų būt kažkas ko mes protu negalim aprėpti, kaip antai visatos beribiškumas netelpa galvoje ar nesuprantame kaip laikas galėjo neegzistuoti.

Endo

Kazualùs

Foto by *AngieSnape

Ruduo. Vėl mažyčiai lapukai sutrypiami,kaip gražu. Ir miškas pasidaro, žymiai tylesnis, drebulės nebeturi ko drebinti. Sėdžiu toje samanomis kvepiančioje tyloje ir stebiu lapais nuklotą kelia. Kas čia vyksta? Kodėl aš anksčiau nebūdavau čia tokiu paros metu.

Kopia žmonės per šią lapų dykumą, vieni išeina kiti grįžta.Nors yra tų kurie išėjo ir nebegrįžo. Galas žino, nepasiekė tikslo , o gal susimovė. Tik tuo atveju,jeigu bandant susimauni, ar sunku būna pasakyti artimiesiems ? Tiems kurie pūtė gerą vėją ir tikėjo.

Atsisveikinimo akimirka, neviltinga ir pereinama. Tik kodėl būtent toks jausmas. Būtų šaunu ,jog tai ne šeštasis pojūtis ,o prakeiktas pesimizmas. Akys nukrypsta į pro šalį einantį ūsuotį. Vėplio ūsai prasiskyrę kaip kokios mozės praskirta jūra ir krypuoja į šonus kaip kokia švytuoklė. Veido išraiška sakyte sako,jog jis tiki rytojumi. Atsikels ir viskas bus tvarkoje, jis sugebės per dieną viską sudėlioti. Nors ir taip aišku,jog tai būtų daug tikresnis stebuklas ,nei joshuos apsireiškimas. Sako negalima iš žmogaus atimt vilties. Čia kaip kokia nerašyta etiketo taisyklė. Niekada negali žinot, gal tai viskas kas jam liko, na ir tegul. Tegul sau tiki.

Tik kaip gali žmonės tave apleist sunkumo valandą. Tegul sau tiki.

Endo

One More Thing

Foto by ~Stanbos

Kad ir kokių buvo pašaipų, replikų, juoko viena iš gražiausių IT istorijų baigėsi. Nebuvau didžiausias fanas S.Jobso darbų „apart“ Ipodo , tačiau už daugelį inovacijų ir kitus jo darbus noriu aš jam atiduoti pagarbą bent paminėdamas vieną iš mėgiamiausių jo citatų.

“No one wants to die. Even people who want to go to heaven don’t want to die to get there. And yet death is the destination we all share. No one has ever escaped it. And that is as it should be, because Death is very likely the single best invention of Life. It is Life’s change agent. It clears out the old to make way for the new. Right now the new is you, but someday not too long from now, you will gradually become the old and be cleared away. Sorry to be so dramatic, but it is quite true.

“Your time is limited, so don’t waste it living someone else’s life. Don’t be trapped by dogma — which is living with the results of other people’s thinking. Don’t let the noise of others’ opinions drown out your own inner voice. And most important, have the courage to follow your heart and intuition. They somehow already know what you truly want to become. Everything else is secondary.” S.Jobs [Stanford commencement speech, June 2005]

Endo

Naujoji Karta – Indigo Vaikai : 14

Foto by ~princesse-cupcake

Vienas sargas

Tai buvo kelios minutės džiaugsmo, tylos ir supratimo. Labai dažnai tyla pasako daugiau, žodžiai (net ir malonūs ausiai) labiau suklaidina nei tyla kuri kaip kokia sąmojinga pauzė neturi jokio garso. Mąsto jis.

- Čia žmonės ateina pasikalbėti. Ištaria jo kolega.

- Man patinka ši vieta čia tiek daug „ką tik iškeptų“ porų, tik pažiūrėk į jų kupinus džiaugsmo veidus.

- Tavo tiesa… atsidūsta jis, tačiau visai akių nepakelia. Jam tai visiškai nesvarbu, dabar jis giliai susimąstęs apie visiškai priešingus dalykus. Jam atrodo ši diena tai tobulas balansas tarp kasdienybės. Buvo ir džiaugsmo ir liūdesio, juoko ir ilgesio.

Staiga abudu susižvalgo ir vienas kitą supratę be žodžių pasuka link kalnelio. Norėčiau pažiūrėti į miestą,

-Taip seniai čia buvau. Suknibžda jo draugas.

Lipdamas kalnu staiga jis suprato ,jog net nepastebėjo kaip pradėjo kristi tie rudeniniai lapai. Vėl malonus jausmas, ne todėl jog ruduo asocijuojasi su melancholija, jam ruduo permainų metas. Ir jos tikrai prasidėjo,jam ruduo kaip akimirka gruodžio paskutinę dieną ,paskutinėm minutėm iki 24 valandos.

Staiga jiedu suprato,jog tas laikas ir įvykiai nutikę pastaruoju metu juos itin paveikė. Jų kalba pasidarė visiškai abstrakti, pilna nepasitikėjimo ir paslapčių. Taip paviršutiniškai kalbasi ką tik susipažinę žmonės , tačiau ne žmonės kurie kadaise vienas kitą išklausydavo ir užjausdavo. Jis jaučia ,jog jo bičiulis turi ryškią ir nenuspėjamą tamsią pusę. Galbūt bičiulis ir stengiasi kovoti,tačiau bergždžiai ir akimirkai kitai paleidžia save iš rankų. Turėdamas sąžinės ir supratimo, suvokia jog dalykai kuriuos jis padaro nedovanotinos klaidos. Tačiau sunku padėti žmogui kuris sau pažada ir vėl suklumpa, griebiasi šiaudo, kartoja norintis keisti savo gyvenimą , tačiau nepajuda niekur iš savo nelaimių epicentro.

Sunku daryti darbus kurie neturi tikslo. Juolab jo bičiulio praeities šešėlis pradėjo vyniotis ne tik aplik jį patį ,bet ir apie jo artimus žmones. Tai nekelia pykčio,tai kelia abejonių.Neįmanoma būti artimam ir atviram žmogui kuriuo negali pasitikėti.Staiga jis vėl sustoja ir pamoja nuėjusiam toliau bičiuliui sėstis ant nugludinto akmens. Saulė leidžiasi, darosi šalta ir rudeniškai nyku.

- Kaip norėčiau norėti.. Teįspaudė jis ir žodžiai tarytum patys užstrigo gerklėje. Kaip jie skamba beprasmiškai ir kiek kartu juose gilios prasmės..

Endo

Kelios sekundės prieš atsidusimą.

Foto by ~webster14

Pastaruoju metu teko susipažinti su gausiu būriu „multi“ talentų,tegul tai nebūtinai televizijos žvaigždės ar šiaip žinomi žmonės,tačiau jie talentingi. Visi  jie turėjo kažkokių pasąmonėje glūdinčiu problemų kurios juos vedė link nekasdieniškų pasiekimų.Ar tai tik studentas geriausiai besimokantis kurse, ar tai doktorantas nuėjęs akademiniu keliu tiek kiek ko gero įmanoma būnant jo amžiaus,galbūt tai muzikantas ,dailininkas ar rašytojas.

Dalis jų turėjo pranašumo, dalis nepilnavertiškumo kompleksus. Kita dalis sakė tai viskas ką aš turiu. Nesiruošiu čia nieko teisti ,mane tik nustebino iš kokios gausybės ir kokio tamsumo materijos gimsta tie gražūs pasiekimai.

Endo

Šypsena

Foto by `gilad

Rimtai ar su šypsena vis dažniau kalbama,jog lietuvisi mažai šypsosi. Ieškojojau šiai temai tinkamos informacijos ir nieko konkretau kuo galėčiau pasiremti neradau. Todėl tema bus kiek šališka ir daugiau iš asmeninių potyrių, nepaisant to jog ji verta diskusijos.

„A smile is a facial expression formed by flexing the muscles near both ends of the mouth.^[1] The smile can also be found around the eyes (See ‘Duchenne Smiling‘ below). Among humans, it is an expression denoting pleasure, joy, happiness, or amusement.“Šaltinis Wiki

Jeigu esat išvažiavę į tokias šalis kaip Vokietija ir Didžioji Britanija (pastarąją tai liečia ypatingai) manau ne vienam susidarys nepaprastai malonių ir išauklėtų žmonių įspūdis. Na ar bent jau pastebėsit malonias šypsenas kurios galbūt praskaidrins kam nors dieną.

Savo akim regėjau, jog reta kuri ta šypsena išreikšta nuoširdžiai. Anaiptol žmones kurie supo mane išvažiavus ,mano aplinkoje dauguma žmonių šypsosi tik iš tiesų norėdami išreikšti džiaugsmo ir laimės proveržį. Dirbtinė šypsena tai viena iš šių dienų vadinamųjų „kaukių.“

Tai net nežinau ar geriau šypsotis ,nes tave kažkada taip auklėjo ar palikti tą išraišką atlikti savo pareiga natūraliu keliu.

Endo.

Sintetinė laimė

 

Foto by Patrycjanna

Nežinau ar idėją yra autentiškai sukurta Dan Gilbert‘o ,tačiau jis ją plėtoja.

Yra laimės dvi formos.

1. Kai sakai ,jog esi geroje nuotaikoje.

2. Kai sakai aš laimingas žmogus.

Pastarasis variantas ir yra sintetinė laimę. Pasak D.Gilberto kažkodėl žmonės turi negatyvų požiūrį į ją, tarytum ji būtų žemesnės formos. Nors jos gyvenime pasitaiko kur kas daugiau ir jinai tiek pat vertinga kiek ir pirmasis variantas.

Endo