Minusų ir pliusų teorema kiekvienoje gyvenimo akimirkoje. Liepa 9, 2009

 

Viskas dar prasidėjo nuo tada kai šviesa buvo atskirta nuo tamsos. Nuo tada ka pradėjo aiškėti ir regztis dvi priešingybės: Gėris ir blogis. Dvi sudedamosios dalys kurios yra kiekvienoje žemės materijoje, kiekviename dalyke kurį gali apibrėžti protu. (Na pavyzdžiui visata nėra nei gera nei bloga, tačiau apibrėžk ja, jos ribas . Ji mum dar yra paslaptis.)

Geriau įsižiūrėjęs į bet ką apskritai pastebėsi jog tikrasis gyvenimo pagrindas susideda iš dviejų esmių. Teigiamų ir neigiamų dalykų. Tarytum pliuso ir minuso.

Aksiomos

• Moteris ir vyras traukia vienas kita (kaip ir fizikoje priešingybės)
• Du skirtingos asmenybės neretai negali vienas be kito, ir neretai taip vienas kitam krenta i akį.
• Kiekvienas žmogus yra daugiau ar mažiau linkęs būti „geriečiu“ arba „blogiečiu“ , tas toks viduriukas būna kai neišryškėja šie bruožai, tačiau tokio kaip geras ir blogas viename – nėra.
• Po kiekvienos sėkmės gyvenime seka nesėkmė, po nuopuolio pakilimas. Stabilumas tai tik laiko klausimas.
• Grubiai tariant tai tik žmoguje gali įžvelgt du tipus, kvailas arba protingas. Sugebantis išlikti arba ne. Ir t.t

. Pagalvokit savo pavyzdžių, bet manau gana aiškiai matosi esmė

Auksarankis : Gaminam guminius meškiukus. Liepa 7, 2009

 

„Guminukai“ daugelio silpnybė, daugeliui sunkiai suvokiama jog beveik visa perkama produkcija galima pasigaminti namuose. Šiandien nusprendžiau paskatinti pabandyti namuose pasidaryti kiek įdomesni gamini nei sausainiai.

Guminiai meškinai

1 maža dėžutė žalotino su cukrumi (bet kokio skonio)
7 maišeliai beskonio žalotino
1/2 puodelio vandens

Maišykite mikstūra ant silpnos ugnies kol ji pradės panašėti į plastiliną. Paskui supilkite ja I plastikines formeles ir įdėkite į šaldytuvą 5 minutėm. Viskas, skanaus!

PS.

Yra dar pora sudėtingesnių,tačiau efektyvesnių receptų. Šiaip skoni dar galima reguliuoti natūraliomis sultimis. Bet lai tai kitam jau kartui.

Laiškas mažiausiam žmogui pasaulyje. Liepa 4, 2009

Šiandien nepabijosiu dviejų dalykų vienas iš jų tai atžarumas.

Pramerkus akis iš ryto ir pažiūrėjus pro langą , pirmoji mintis šovus į galvą buvo „ot šūdas“ . Iškart nuotaikingos atitikmens ieškojau muzikoje,tiksliau Mobio klasikoje „One Of These Mornings“. Šiandieninis šiltas ir vasariškas lietus nevaržomai man leido kiurksoti namuose, be jokios sąžinės graužaties. Tad visko gali būti jog šiandiena bus visai maloni naujiena mano dienraščio skaitytojams. Pabandysiu išpildyt seniai pasąmonėje „kabojusią“ „auksarankio“ idėją.

Laiškas mažiausiam žmogui pasaulyje.

Stebėti žmones yra didelis malonumas, nekalbu apie analizes tiesiog stebėjimą ir jų reagavimą į tam tikras situacijas. Visi skirtingos personos siekiančios aukščiausio, sąmoningai ar nesąmoningai. Išskirtinis bruožas tai troškimas būtini unikumu, net nepagalvojus jog gimęs automatiškai juo tampi.

Yra labai daug dalykų kurių aš nesuprantu. Nuo žmogiškų nesusipratimų gydo pokalbis. Tačiau yra nemažai išlygų skirtingom situacijoms, tu žinai kokias aš nesąmones dabar čia kalbu. Nes niekada nejaučiau iš tavęs palaikymo, o visi dalykai kuriuos pasakydavau buvo persmelkti šalčiu. Dabar ir aš atsidūriau tokioje situacijoje kurioje paprastai būdavo kitos personos iš mano aplinkos. Tačiau istorija eina ratu , ir vienintelis dalykas ko iš jos galėtume pasimokyti tai ,kad iš jos nieko taip deramai ir neišmokstame. Bet jau man pastaruoju metu tai tinka ypatingai. Kita vertus po dviejų „kaktomušų“ abejoju ar trečia kartą leisčiau sau taip „trinktelti“. Nesinori elgtis beviltiškai. O iš šitos (iš pirmo žvilgsnio) beviltiškos situacijos vis dar nerandu , rakto , sprendimo. Kaip galų gale tinkamai pasielgti ir išlipti, jeigu to reikės. Nejaugi ir vėl turėsiu būti geradariu Kalėdų seneliu kuris tik dovanoja. Žinau jog buvo ir gražių momentų, tačiau po tokio akivaizdaus „bėgimo ir šalinimosi„ pradedu vis labiau linkti prie minties jog akivaizdžiai kažko nežinau. Akivaizdžiai.

2 kart tiek. Birželis 30, 2009

Aš sėdėjau ant lieptelio krašto, nuleidęs kojas žemyn ,tačiau neliesdamas vandens. Po galais, pastarieji vasariški planai pradėjo pildytis. Baigėsi B2G ,paskui mano jubiliejus. Esu už savo veiksmus jau atsakingas ir nejaučiu jokių pakyčių gyvenime kuriuos mano įtakotų amžius. Nebūčiau aš jeigu neįžvelgčiau čia paradokso..

Čia turbūt save ir pertrauksiu, nes turiu dar pora dalykų pasakyti (dar kažkam). Šita mano kiber-rašliava kuria ką tik parašysiu gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti „neįkandamą“ , o gal ir nesuprantama apskritai. Jeigu tai tau ištiktųjų pasirodė neįkandama?! Prisitaikyk tai ką randi naudingo.

.. – Taip tiesiai ir pasakė : Jeigu ne aš , tai kažkas kitas , tai padarys. Ir padarys… būtinai.

.. Šypsojosi , juokėsi , „maivėsi“. Paskui tarytum atsitokėjo pasakė: „ nu ir nach..“(kalbėkime ši kartą neburnodami) atsisuko ir ilgai žiurėjo į mane.

..Iš pradžių juokėmės mes, paskui juokėsi jos, nors kai mes juokėmės tai bent jau žinojom iš ko.

.. Tada trinktelėjus į stalą su tais juokingai , nereikalingais „rakandais“ atsisukau ir nusišypsojau ,nes toptelėjo tai situacijai genialus apibudinimas. Jausmingas žmogus labiau išgyvena tai, nors parastai va ten tie ,anokie ir tokie ,niekada ir neįvertina to. Nes romantika, ir neoromantiką jiems dar nepažinti dalykai.

..Va tada tai buvo, va , va. Kai mano familiarumas pasiekė bene kritinę ribą. Pridėjau dar nuovargio , paskui ją sekė satyra ir.. Tu žinai kas buvo. Blogiausia jog tik dabar save gelbėt pradėjau.

..Savo žvilgsniu man kažką bandė pasakyti tačiau elgesys buvo keistas ir kartasi beveik nepakenčiamas, tarytum bučiau prasikaltęs ir mes būtume priešai. Jeigu čia buvo bandoma kažką dangstyt, tai aš jau prisigalvojau.

..O jau kitą dieną, vakare buvo daug pastebėjimų, pirmi keli buvo labiau paprasti. Iškėliau sau klausimą parasta ir nebuvo tai sunku atsakyti. Pagalvok , neretai žmogui ne tiek reikia konkrečios personos kiek nesinori būt (va) būtent dabar čia vienam, rytoj (ne) tu busi su kažkuo ,bet šia akimirką.Kaip? Kodėl manai bendravimo programos populiarios tarp jaunimo? Gerai čia buvo paminėjas vienas psichologas wordpreseris.

.. Ne ten tikrai abejoju ar buvo talentas, tereikia pasirodyti prasčiau ir iš prasčiausių kažkas vis vien bus geriausias, čia kaip ir tarp geriausiųjų , na ,bet ne ši kartą.

..Jaučiasi kiti kriterijai , tačiau gal tam zmogui buvo galvoje įstrigus viena mintis. Jog niekas dar taip nesielgė su tuo žmogumi, nebūtinai gerumo prasme, laisvumo, kaip su sau lygiu , o ne ..?..

.. Ne ten tikrai nebuvo talentas, paprasčiausiai kai kurie būna godūs ir padaro viską , kad gautų ko nori. Jeigu tu taip trokštum įšūkių o ne rezultato ir tu tai sugebėtum.

.. Ir taip iš pasalų manęs paklausė , nes jei kažkas išgristų kaip kažkas kalba apie ta primarį kažką tai turbūt įsižeistų iki gyvenimo pa.. nors ne įsižeistų ilgam. Ir tas antras kažkas nesupranta kodėl „reikalai nejuda“ , net neivertinadamas jog situacija realiai visai kitokia. Ir žiauriai, nors.. Jeigu netyčia nutiktų taip jog aš klystu tai suabejočiau daugeliu su tuo nesusijusių dalykų patikimumu, kitaip sakant savo nuojauta.

..Gal čia išėjo ir į nauda, arba yra kažkas už širmos , ko aš akivaizdžiai nežinau. Tačiau tu ją saugai. 2 kart tiek.

Tylūs nesuprantami žodžiai. Birželis 18, 2009

Ta vakarą sėdėjau ir klausiausi. Lietus tyliai ir begėdiškai barbeno. Ne viską ir aš prisimenu, tačiau tą akimirką girdėjau tuos tylius žodžius. Aš juos kartais vakare pakartodavau, arba tomis akimirkomis kai man būdavo nuoširdžiai (nežinia dėl ko) liūdna. Tą akimirką aš juokavau. Juokavau ir juokiausi netgi iš tų dalykų kurie parastai gal ir nebūtų juokingi. Jau vien todėl jog man buvo gera , netgi nepaisant to jog aš to momento nevertinau. Arba bent jau nevertinau užtektinai. Gal aš juokiausi iš savo susivokimo į man daugelį rupimų klausimų, o gal juokiausi iš naujai kilusių klausimų. Nors man jau ir buvo minėti šie nuoširdus žodžiai . Jie jau nebekėlė susižavėjimo kaip anksčiau. Šį kartą žinojau kiek daugiau. Nes tą vakarą sėdėjau ir klausiausi tų tylių ir nesuprantamų žodžių.

Ar skaitai mano laiškus? Birželis 7, 2009

Aš mačiau tai ką matydavau ir prieš tai ir po to. Žodžiu kai kas nesikeičia – juokinga. Kaip galima šitaip saldžiai kalbėtis su nuodais kurie nuodijo tavo kūną pastaruosius pusę metų, nors.. ne, nuodijo daugiau kaip metus. Tai man parodo ne tik žmogaus sielos silpnumą , tačiau ir jos trapumą. Nors didžioji jo trapumo dalis susideda ir iš jo neapdairumo , kvailumo taip pat. Žodžiu didžioji žmogaus nelaimių dalis yra jo kaltė, jo blogi pasirinkimai. Kartojamos klaidos?

Mane piktina jog tai parodo mano įkvėpimo šaltinį ir kartu išvaistytą laiką. O kas piktina tave? Aš suvokiau jog nesikeičiant situacijai pas mane, nesikeičia situacija ir kitur. Kitaip sakant gyvenime tikrai ranka ranką plauna, tačiau jeigu nebūčiau taip naiviai galvojęs jog „senienos sugrįžta“ nebūčiau leidęs „senienoms“ interpretuot arba bent jau įklimpti.

Man nemalonu ,galvoti apie būsimas kelias dienas kurios nei trupučio nebus kitokios nei anksčiau. Arba anaiptol sukels solidų isterišką juoką. Nederėtų apsimetinėti jog mes esame senieji gerieji, arba bent jau jog nieko taip ir nebuvo. Praėjo bemaž visa žiema ir visas pavasaris,senieji gerieji taip nedaro. O jeigu ir darytų tai būtų tam svari priežastis. Man įgriso ėsti kitus ir pačiam būti ėdamam. Niekas nepasikeitė iš kitos ekrano pusės , tačiau išmokit pažint mane naujai. Šį kartą galiu būti ir atviresnis jūsų sukeltom problemom ir jūsų naivumui.

Aš nebuvau „“stebuklas“„ , bent jau man to nesakėt tik kažką tu minėjai. Mat nustojai kalbėtis ir juoktis. Man nuoširdžiai įdomu, tačiau ar iš tiesų buvo sunku pusę metu be kompanijos pilna sudėtimi, kur esu ir aš? Nemanau, aš tik mozaikos dalis, o kaip žinia jų būna ir atsarginių. Tuo tarpu aš nesu tikras jog tu mane girdi. Netgi jei ir girdėtum argi suprastum?

Ps. Turėjai naujų „aukų“?

Nusipirk idėją Birželis 1, 2009

Iki absurdiškumo nusirita reklamų lygis. Na tikrai juokinga per televiziją girdėti tokias propagandas kaip viską valantys valiklis, kuris (skaitykit įdėmiai) daug kartų efektyvesnis už įprastus valiklius (žinoma už solidi kainą kažkodėl nepasakoma).

Juokinga man buvo pirmą kartą išgirsti tokią nesąmonę kaip MAGGI idėja pietums . Kiek žmogus turi būt išsisėmęs ir „depresyvas“ ,kad pradėtų pikti idėjas maisto ruošimui. Na nežinau.. Netgi būdamas jaunas ir apsukrus studentas visiškai be didelių kulinarinių sugebėjimų (toks kaip aš) lengvų lengviausiai gali rasti apstu idėjų internete ,kulinariniuose „webuose“.

 

„Blembački“ žmonės beskubėdami labai pasidaro atlaidūs tokiomis nesąmonėms prisidėdami prie monopolistų Ar ne?

 

 

„Apkramtytos ausys“ Gegužė 31, 2009

Atsisėdau prie darbo stalo. Sunėriau rankas, žiūrėjau tik į viena tašką. Bandžiau sudėlioti savo mintis, už kelių minučių pagavau save besistojantį , šiandien vienoje vietoje iš sėdėti negaliu. Artėjančios vasaros troškulys primena dalelę dalykų kurių nebuvau padaręs. Artėja kiekvienam žmogui viena iš svarbiausių dienų metuose, festivalis ir .. dar konkrečiai nenusprendžiau kas toliau.

Per pastarąsias dienas netyčiomis prisiminiau vieną kirmijusią smulkmeną. Kol būdavo kiekvienas savaitgalis nerimastingai, galbūt kartais kiek monotoniškai praleidžiamas pas grupele man artimų, (ganėtinai artimų) žmonių niekada nebūčiau pagalvojęs jog ištisų iki birželio 12 dienos daugelio jų nematysiu. Aš neidiotas bent šituo klausimu, suprantu jog ateis laikas kai nieko apskritai nebesusitiksiu iš paauglystes metų. Nagi, juk tai natūralu gyvenimas nestovi vietoje, jeigu nesugebėsi prisitaikyt (kitaip tariant neprogresuosi) tai regresuosi. Tačiau pokštai apie didelius laiko tarpus pasiteisino (kaip antai gerų jums naujųjų metu, ar gal kada nors susitiksim). Lėtai pasitraukėm iš tų metų, visi pajudėjo savais keliais. Turbūt galėjo tai suvokti ir naiviausi per pastarases dienas gauta SMS man tai primine. Šiandienos buvę dalykai tapo old school‘u . Bet jeigu tai užsimiršimas tai bent jau The Best Ever, nes užsimiršau jog buvau užmiršęs.

Šios kelios savaites išties suvienijo Lietuvą, bemaž pusė jos piliečių diskutuoja ir tiki išrinktąją Grybauskaitė. Oi, nedrįskit ginčitys ji juk tikrasis Mesijas! (juokauju) Tačiau politika palietė ir mano darbo vietą. Tai yra mokykla. Kelios dienos buvo nesveiko nuovargio ir jaudulio dėl nevykstančio komandinio darbo. Pas mus vyko debatai surinkti politikai išsakė ganėtinai džiugę nuomonę. Nežinau už ką konkrečiai balsuočiau,bet dabar žinau už ką nebalsuočiau . Buvo pora klausimų į kuriuos nebuvo taip paprasta atsakyti ir tiesiai šviesiai politikai neatsakė. Shame.

Pabaigos žodis

Per savaitgali suradau labai įdomes vietas:

Rocky Mountains

Florencija

Vidmantas sukūrė Top Loser , aš turiu savo interpretaciją iš realaus gyvenimo. Vyrukas sugalvoja b2g savanoriaut,nuvažiavimas į apmokymus kainuoja 50 lt , paskui prieš festivalį ir po festivalio kelionė jam atsieina dar 50lt . O galiausiai savo pamainoje jis praranda užstatą (70lt). Iš viso 170 lt , ohoho sakyčiau kai važiuoji į festa “atseit nemokamai” kai tuo tarpu išankstinis bilietas kainuoja 90 lt. O dar ir šiemet džiaugęsi vėl gavęs galimybę savanoriauti.

Katilas Gegužė 25, 2009

Sėdėjau prie trijų sudedamųjų dalių. kūrybingumo, pykčio ir meilės . Lygtis parasta, o greitu laiku pradėjo išryškėti dar viena dalis. Šitam kasdienybės katile pradėjau pastebėti jog lieka tik kūrybingumas ir nusivylimas. Pradėjau realiai žiūrėti į daugelį mane užklupusių negandų, pasakymas jog kas nors pasikeis pastaruoju metu sukelia šypseną. Kada rytoj? Kita mėnesį? Kitais metais? Pff..

Absurdiškumas yra nuožmus gyvis, nieko ir neprikiši . Likimas jo gerasis draugas ir porininkas ,kaišioja man pagalius į ratus , pastaruoju metu visai nejausdamas gėdos. Nebesuprantu kur pradžia o kur galas. Koks nenusakomas jausmas stebėti savo svajones ir užgaidas pro suvokimo prizmę. Dabar jau nebežinau ar ištiktųjų visada geriau žinoti tiesą.

After years of waiting
After years of waiting nothing came
And you realize you’re looking,
Looking in the wrong place

Arba dar geriau , nebežinau netgi kaip komentuoti ta situaciją , kai viskas būna kitaip nei tau atrodo,o ką jau kalbėt apie keletą metų. Greičiausiai šį kartą pavadinsiu totaliu paradoksu. Be to vienas dalykas lydi mane iš paskos pastarases dienas. Yra grupelė žmonių iš mano aplinkos, kurios norai neįtikėtini, kaip galima norėti nugalėti antrą kartą nieko nedarant. Ok buvo laikas kai padarydavo kas nors kitas, bet šį kartą..

Postas 1 Gegužė 14, 2009

 

 

Jeigu tavo gyvenimas užtektinai prasmingas, negalvosi apie gyvenimo prasmę.