Pas senelius
Vakar paskubomis atvažiavome aplankyti senelių,gal ne tiek jau ten seneliu kiek jaunėlio :).Skubėjom ,laidotuvės šiandien visgi.Deje neaktualios man ,tos moters nesu aš akyse regėjes zinoma nesakau jog neužjaučiu dėl netektiės,ne jokiu būdu man jos gaila ,tačiau dėl to apskritai nesukau galvos.Jau kuris laikas nebuvau mates savo senelių ir apskritai kažkaip dingo tas dažnas važinėjimas pas juos,visgi nebūna tie laiko(kad ir kaip norėtusi).Taigi pažvelgiau vakar į senelę ,į jos besišypsančias akis suvargusiame veide.Matėsi džiaugsmas.Tačiau vis su kiekviena diena atrodo atsiranda dar viena raukšlelė ir jau prastos sveikatos nebe pavyksta nuslėpti.Vis dažniau matosi jog ji besistengdama ir prižiūrėdama senelį darosi tokia pat o gal dar didesnė ligonė.Besėdint ir stebint amžių skirtumus,niekaip nepamirksti jog ir pats gana greitai pasensi.
