Kurgi buvau aš dingęs.
Kurį laiką buvau dingęs ,taip manoji “liga” kartai pritingiu ir kartu nevisiškai esu pripratęs rašyti bloge.Supraskit mene teisingai pasakyt bei parašyt turiu ką ,tačiau nevisada buna laiko.Labai keista kaip gyvenime man gereje sąlygos o laio vis mažeje nejaugi as neivertinu ka turiu.O gal cia zmogiskoji prigimtis,kai jam kas nors gera ,jam vis negana.Turbut tie zmones buvo teisus godumas ir baime nesenstantys dalykai.
O žinot per tais pastarąsias savaites mano gyvenime buvo šiokių tokių permainų.Svarbiausia jaučiu ,kad ko gero mano gyvenimas kuris keitesi paskutiniu metu (viskas buvo ne taip kaip įprasta) taip viena dieną emė ir nustojo keistis.Na kad ir šiandien galima sakyt nenuveikiau nieko ,išskyrus sukūriau bene gražiausia melodija kuria esu sukures su gitara.Diena prasidėjo labai paprastai atmerkiau akis,išlipau iš lovos ir pusią dienos sėdėjau prie AK. O ak tai kaip juodiji skylė prisėdi ir atsiranda šimtai beprasmių darbų kuriuos žūt būt turi padaryt.
Visdelto bene geriausias vaistas nuo visų yra pasivaikštinėjimas mieste . Juk būna kartais tokių dienų,jog užsisėdi namuose tarp keturių sienų.Juk būna kartais trūksta įkvėpimo.Juk būna kartais dėl kažko svarbaus “sukdamas” galva prisigalvoji nebūtų dalykų.Taip visam tam gali padaryti galą.Suprantu jog kartais žmonės,nemėgsta miesto dėl šurmulio ,nuolatinio skubėjimo ir.t.t.Bet man karts nuo karto išeiti i gatvė yra didelis malonumas.Smagu matyti visus tuos skubančius kūnus.Visa tai sukuria fantastiška atmosfera,nes tu žvelgi i kiekvieną kaip i laikina pramogą.O relei pagalvojus jie visi tokie patys žmones,su tais pačiais rūpesčiais ,tokiom pat pareigom.
