Tik paprasta diena.

Sendien daug nerasysiu,galeciau ,bet labai spaudzia laikas.Skubu pas repetiroriu.Veliau jau zinau jog neprisesiu ,deje deretu man bent karta pasistenkt namu darbus padaryti laiku.Keistai nuteikia rudeniskas oras,vel grazina tave i kiek niuresne atmosfera.Gal ir gerai dingsta gailestis jog svaistai laika prie knygu (jug kartais taip buna).Nera laiko galvoti apie asmenini gyvenima,bent jau sendien.Taciau kartkartemis norom-nenorom sipteli prisiminus vakar.Nezinau ant kiek as prisigalvoju nebutu dalyku(ivairiose situacijose) ,taciau niekada stengiuosi neleist sau nugrims i uzsisvajojumus.Tai zudo,tai zeidzia,tai blogai.Labai iklimt gali prisigalvodamas nebutu dalyku.O zmogus juos megsta,daznai pakreipia ivikius savo pusesn,Uzsimerke pries bedas,negalvoje apie blogaje puses,bet kajau..
Beje sen mane parveze vienas pazystamas su juo buvo mano buves klasiokas ir kazkada bene geriausias draugas.Nepasikeites,koki palikau toks ir liko. Nors su juo buvo surista bendra vaikyste,nemazi praleidom laiko.Taciau vyrukas pasikeite i ta puse i kuria as nenoreciau eiti.Seip tipiskas tipas,manau daugelis supranta kiek telpa i tuos zodzius apibudinanciu prasmiu.Beveik visos jos jam ir tinka.