Dabar valgau pedos formos saldaini, vaikiska? Galbut, taciau begalo smagu, bent kartais. Primena senus laikus-vaikyste. Galbut cia ne skonyje, o formoje ir esme.
Tagi siaip ar taip vakar nerasiau, buvo tokiu minciu. Taciau uzimtumas buvo didelis, galbut man tai dar ir i nauda. Vakar dienos esme buvo “Bardu zygis per Lietuva”. Daug nesipleciant galiu pasakyti jog renginys buvo idomus. Labiausiai patiko jaunojo Landsbergio pasirodymas, buvo idomu pamatyti net tokia smulkmena kaip nutrukstacia styga, kurios problema kaip zinia greit pasalino. Esme dar ir tai jog esu vienas is tos “serijos” zmoniu kuriems reliai nesiseka jokiose loterijose. Siaip gyvenimo sekme nagaleciau skustis, nes turiu nemazai, nesu kazkos milionierius, bet supraskit mane turiu mylincius tevus ir broli. Ir nemazai smulkmenu kurios tenkina mano is paziuros mankavertes uzgaidas. O vakar buvo dziugi akimirka. Dekoju draugui, kuris pirko bilietus, sekmingo sutapimo deka gavau bilieta 4 eleje 4 vietoje. Vien gaves nusprendziau, kad kazkas jau sendien bus. Nes vakar buvo 4 diena 4 menuo + 4 “Bardu zygis per Lietuva”. Laimejau tu Bardu CD. Tikrai smagiai nuteike.
Isejus i lauka vakaro gaiva, maloniai gloste veida. Greitai tas golstymas perejo i nemalonu drebuli. Salta buvo vakare, nepaisant to pedinom link “Maximos”. Is ten isejusiu zmoniu mases grudose eilese, ne iskart pastebeje prisidejom niekuciu i krepsini pirkiniam. O teko sunsukiskai prekes ikist tai i gerimu skiriu tai dar kur, nesinorejo nest atgal durem pro kasas. Nieko nepirke.
Veloka buvo, istiesu nejo patiketi jog jau puse desimt. Dar uz poros minuciu ir prasiskirstem. Tokiame mazame mieste. Tokiuose renginiuose budamas susitinki labai daznai seniai matytu zmoniu. Islenda is visokiu pakampiu net ir tokiu veidu kuriu niekad gyvenime nebuvai mates. Geras zenklas ir taip monotonija kartais zudo.
Grįzes zvilgteliau i oficialu Graveliu iskyrima, albuma atidave dykai. Matesi jog nelabai norom. I gala kogero jie nelabai vertino savo kuryba. Atidave nemazai, bet buvo nuolat kazkuo nepatenkinti, nes akivaizdziai didziai duotas darbas neatitiko rezultato proporciju. Kogero draugas buvo teisus. Norejo vyrukai uzsidirbt, bet neisejo. O ten tas konfliktas nebuvo visoko esme, kaip supratau ka grupes lyderis pasake. Jog grupeje ir anksciau buvo knfliktu. Bet cia buvo pretekstas issiskirt, nes minciu buvo ir anksciau. Na siaip niekad nebuvau anksciau vertines ju kol negavau ju pirmojo albumo. Nu “blembacki”, istiesu yra ka paklausyti ir, kad ir kaip ten bebutu, buvo viena is kokybiskiausiu grupiu lietuvoje. Bet geriau jau saziningai issiskirt, negu dar varyt kazkokias nesamones, nusivaziuot ir susigadint bendra ispudi. Gal cia garbes reikalas, bet manau vardo savo geriau neterst. Nes visgi pirmas albumas buvo geresnis. Ps.wikipedijoje straipsni as pakoregavau apie tas datas. Diena jau baigesi.
Ai beje, net pamirsau ka noriu rasyt.. Ka gi sendien maciau zmogu, kuris neturi ka klausyti, ar taip gali but?Cia muzikine prasme. Nusipirko jis MP3 kaip pagal visas madas ir man labai idomu, ka jis klauso. Nejaugi ta pacia daina, kuria klauso ir uz vairo. Lietsargis,sargis,sargis,sargis,sargis,…Mghmm.. Idomu ar vyrukas visda ta “puikuji gabala” nori tureti visados prie saves ar visgi…
Siaip ar taip pamirsau parasyt (net nezinau ar rasiau istorijos pradzia anksciau) bet maciau mergaite mieste, kuri man labai garziai nusisypsojo ir seke zvilgsniu, as jai vos nepasakiau labas (jei koke 11 metu) as ja mates anksciau bet kur? Galvojau jog ji kaimyne (buvus), bet pala, pala.Neseniai buvo tas renginys kur buvau komisijoje ir ten ji dalyvavo renginije su savos kurybos daina. Se tau, kad nori ji is musu mokyklos. Kartais taip buna, kai ziuri, bet neatkreipi demesio. Ar kazka stebi nepastabiai. Seip dziugina mane toki zmones, ji labai nuosirdi atrodo. Siomis dienomis dziugi savybe – nuosirdumas.
Zinokit draugai ir drauges siandien susiduria su dilema. Turbut kaip ir kiekvienam zmogui, kuriam visas gyvenimas pries akis, kyla ivairiu klausimu. Man siandien labai keistu minciu ateina i galva. Sedziu ir tegalvoju jog istiesu gyvenime nezinau, kas bus pastovu. Ko as sieksiu. Taciau visada gyvenima siejau su muzika. Visada. Siandien pagalvojau, o jeigu viska mesciau?
Labai siurpu pasidaro. Nes tada jauciu tustuma ir butent tada mane ateitis pradeda labiausiai siurpint.
Siaip reliai gal niekad nejauciau tokio paskatinimo kaip is draugo, geriausio draugo. Pelnytai. Zinau labai gerai jog jam labai daug kas nepatinka ka as kuriu. As labai savikritiskas, bet geram darbui reikia laiko. Beto musu muzikiniai skoniai gana stipriai skiriasi. Yra kaip yra, zinau, kad galbut kaip nors, kadanors butu (teoriskai) smagu grot kartu. Bet mes perdaug skiriames, zinau, nors kartais ir deje gana daznai buna jog geri draugai sukuria bendus, bet dar yra toks dalykas kaip charakteris. Nu ir vel tie skoniai, pasiziurekit i Gravelius kuo baigesi geru vaikystes daraugu bandui. Nors reliai mes apie banda kalbejom labai trumpai. Svarbiausia siandien padarem, ko turbut dar nebuvo dare nei vienas, nedideli “coveri” “Knocking on the heavens door”. Smagu turbut visiem buvo. Istiesu didziausias malonumas grot su bugnininku, visai kas kita. Su mano megstama muzika labai daznai su gyvais bugnais apsilengdavau. Bet nezinau kaip jum, isitikinau gyvi bugnai man iauges dalykas (arba iaugo).
Eina sau,katik nusprendziau net redaguot “posta”, patikekit su kokiais zmonem susiduriu. Del kaikuriu zmoniu galbut as klystu, bet dabar isitikinau jog retai.
