?

Iseinu atostogu,kurybiniu.Gal blogo rasymas irgi kuryba?Na ,bet nebe esme.
Sendien stovedamas sau ramiai pagalvojau.Kokeme istiesu mesle esu.Kas-beko visom prasmem.Kiekviena diena vis dar tikiuosi,jog padarysiu ka nors geriau nei vakar.Patobulesiu,svarbiausia saves nenuvilsiu.Stebetina kaip pradejau grimzt net ir mokslo prasme.Kaip cia atsiduriau net pats nezinau,bet ,kad is sito islipt reikes net neabejoju.Sendieniniai tikslai nera visikai svarbus,net nujauciu jog prasideda nauja era.Pamirsau tuos zmones kurie man sukeldavo tik pagieza ir blogias mintis.Bandau sulaikyt savo nugrimzdima,taciau paskutinius na kokius keliarius metus tai begalo sunku padaryti.
Dziugu jog sendien buvau pasa akiu gydytoja ,taciau akys mano nepablogejo.Jau ilga laika su jom niekas nesikeite si karta stiprioji dar ir pagerejo.
Beidamas namo pasijutau kitoje pozicijoje,nes niekad einant neuzdainuodavau nezinomos dainos.Zanai jog Killeriai zinomi ,bet ne ant tiek.Kaip kaistai turejo atrodyt jei gatveje butu buve daugiau zmoniu - buvo ji tuscia.Beinant sukosi ivairios mintys.Zvilgtelejau i visuomene,kokio siaubo gali prisiziuret siomis dienomis.Beto suvokiau jog,vienatves niekas nemegsta,buna tik tokiu atveju kada prie jos priprantama.Susitikau su keltu pazystamu ir jauciu jog butent tuo metu esu reikalingas,pageidaujamas.Tai man suteikia pasitikejimo savimi ir pakyleje.