Vanilinis dangus

(Aptarimas 1)

Apsiversdamas ant sono lovoje dirstelaujau i maza tapeli ir i musu kambari nusidazisi katik prinokusios citrinos spalva.Viska nudaze musu “ruletas’, ar siuo metu paplites dalykas kaip “siuolaikines uzuolaidos”.Isiropstes ant minksto vilnonio kilimelio supatau kaip istiesu cia saltoka.Jau kuris laikas pas mus liteksko uzsuko “kraniuka”.Gal ir gerai,taciau buna jog uzsuka per anksti arba per velai , ir buna uzkepina kai tuo metu lauke +15.
Ejau rytiniu reikalu atlikt ir jau girdejau rytini linksma balsa saukianti pusryciu.Beiaidamas vis masciau kaip as pogalais nekenciu “skalbti” savo pizamos.Turiu viena mylimiausia , dabar be jos miegot labai sunku o seip nepaisant to isimiegojau ramiai.

Kartais tiesiog nieko nera geriau kaip papusryciavus paguleti dar kazkiek siltoje lovoje.Dirstelejau i knyga kuria karts nuo karto skaitau.Na zinoma dazniausiai tualete.Pagriebiau ja ir neatsargiai versdamas puslapius pasineriau i savo vaizduote.Pasineriau neblogai , neskubedamas ir karts nuo karto ka nors atlikdamas perskaiciau ja visa.Perskaiciau kokius kelis simtus puslapiu,knygos kuri yra paskutine saga istorijos prie kurios dalinai uzaugau.O prisimenu pacia pirmaja diena kai pajemiau tos sagos daly.Prabego jau septyneri metai.Keista toks jausmas lyg kazkas pasibaige,kas tesesi tuos metus.
Taciau as nebugstauju , perdaug pripratau prie svajingu pabaigu.Ipatingai geruju dalyku.Taip iprasta gero neturi but daug , nes geris pasidarytu blogis.Ir tikrai , tikrai o ne galbut.
Taigi pabaigiau knyga ir atejo vakaras mintau mintim apie darbus kuriuos dar galeciau prasmingai nuveikti.Zmogui juk reikia veiklos kokios nors galu gale.Juk ka nors padarydamas iprasmini diena,galbut tokia musu prigimtis.Mes nuolat iprate skubeti ir skustis.Keista kaip mes metai is metu pastebim viska kas mums vertinga tik tai prarade.Ir nors tai zinai to beveik neina isvenkti.

Kad ir kaip ziureciau i sita savaite , zvelgiu i ja pozityviai.Galbut nieko perdaug ipatingo , taciau nebuvo didziulio blogio.Buvo esme tame jog susiduriau su labai neutralia savijauta kai pats save nuvili.Keista istiesu kiek mano gyvenime reikia turet kartkartemis jegu.Buna tokiu dienu jog is ryto atsikeli ir tegalvoji , “va dabar tai nuveiksiu kazka doro”.O gryzes namo vos ne igriuni ir prisiziurejes tiek o tiek sudo,tegalvoji koks nedekingas pasaulis ir keliom akimirkom pamatai jog per ji pats supanaseji.Gryzes namo nebenori sukurti nieko grazaus ir doro.Keista bet keli meneiaisiai is praeities man atnese daug sustiprino mano siela.Sunkumai ir kartu pergalingas euforijos jausmas.Pynesi nuotaiku kaita ir sukosi speliojimai,gal o jeigu…Gerai zinau jog neperseniausiai pervertinau kitus asmenis.Laikiau juos kiek kitokiais nei jie buvo istiesu.Galvojau jog zmones keik brandesni (niekas su nieku ,nieko nelygina) parasciausiai kazkas pradejo elgtis vaikiskai o ir pats igainiui isitraukiau i nesuipratimu banga.Kas svarbiausia tarp tikrai anksciau buvusiu maloniu zmoniu.Principai..oi tie principai daug kam kiso kojas.Svarbiausia pamirsau kaip zmogui svarbu pasikalbeti.Keli garsai sudarantys zodzius veliau sakinius,padeda isprest net ir pacias sunkiausias problemas.Zinoma reikia visdos iskoti kompromiso.Ir visikai nebezinau ar yra prasmes kazkur kazka sprest , na nebet vardan geroves ir gero vardo.Garbe svarbus dalykas.

Didele beda manyje jog kartais nemoku saves suvaldyti.Nejaugi cia tas dyidysis balancas kuri man dave Dievas.Apkarsta man tas meslas is kurio neislipu.Kogero turiu as daug galimybiu (ne kokiu taletu) , bet aplinkybiu deka.Ka man dave Dievas iskirtnio dziaugiuosi ir tuo paciu suprantu , neturiu ka turi kiti.Visi mes ipatingi,butu keista lygint musu iskirtinuma.Beda ta , kad daznai as neisnaudoju visu galimybiu.Sugaistu laiko ne ten kur deretu , o zmogus gaistantis laika prilyksta zmogui kuris jo neturi.Ir tai mane iveikia begalo daznai.

Beje prisiminiau su tuo lyginimu.Daznai susiduriu kaip jau minejau su gana darbstesniais,daugiaus pasiekusiais zmonemis.Man turbut kaip ir daugeliui padeda atsilaikyti davsios siprybe.Tokiom dienom nedera lygintis.Taciau prisiminiau viena pazystama is praeities.Ir pagalvojau apie tai ka pagalvoju labai daznai.Tikru ar bent draugu lurie nelenda subinen ji jau mazai tegali susirast.Labai reikia but akiliam.Nes ja zino visa Lietuva o ir bukim relistai ne vienas ir nedu susizavi del to jog ji zinoma.Paskui suka galva jausdami nepilnavertiskumo komplekasa.O giliai gludincius amsnybes bruozus joje jau sunkoka izvelgt.Beto net jeigu viskas sugrystu i labai senus laikus.Kas tada?Jeigu su ja pradeciau kalbetis ar nebus taip ,kad ji pagalvos jog susidure su dar vienu statistiniu kur ja mate per tv.Todel nori pasneket.Nesnekejes nesuzinosi,o as dvejoju.Todel tik tegaliu pasakyt ramia biciuliai(-es) sneketi langva o padaryti sunku.