Sutvarkyti. Sunkoka net ir buvo suvokt, jog laikas eina taip greitai,r eikejo siandiena traukti i kino diena. Prasidejo ne kaip visos. Prikele ganana ankstokai (planas numigti neisdege). Diena labai grazi. Turbut pats laikas atsibust is svetimo sapno. Nebegaliu susikaupti, prasivarciau lovoje, apsirengiau tik per pietus. Toks vaizdas, jog tevui atrodo, jog laisvadieniais totaliai nieko neveikiam. Na taip daznai buna, bet ne visada. Tagi siandienos darbas buvo vis del to pries iseinanat atliktas. Kambariai sutvarkyti.
Nebuvo konkreciai pasakyta kur vyksim, zinau tik jog kitiems neprivaloma, o mums butina. Va taip va. Bet esme jog mes ir buvo pagrindas, tiksliau dvi klases kone visa sale.
Taip taip tai kino busas, siais metais kartoja savo tura su naujais filmais. Projektas istiesu pritraukentis kai giliau pazvelgi. Tiesiog tai ko man
reikia. Vyskta pasakitos apie senarijaus rasyma (ko istiesu ne tik lietuvoje truksta). Bet ir praktinis darbas filmuojan filma su ju iranga. Apskritai linksma tai, jog visa tai kaip mazas nekomerciniu fimlmu festifalis jaunimui is jaunimo. Daug nesiplesiu galit paskaitinet patys. http://www.kinobusas.lt/index.htm
Ps.: Labai idomu tai jog komanada visada pasirengus atsakineti i tavo klausimus ar tau padeti (jeigu domiesi). (Beje saite mano gimimo diena matyta vieta Kalvarijose)
Taigi issidurdamas prie “Jablonskio” (mokyklos) sypsojausi ir nebezinojau ka galvoti. Zinoma sypsojausi po to, nes tuo metu…Va cia ir vel likimo ironijos pokstai. Masciau apie senuosius laikus ir apie savo silpnybes. Is kaiko labai sunku isbrist. Taciau patikekit gyvenime nezinau kiek man sekesi ir kiek sekasi, taciau labai daug ir pats padariau. Ne del to jog man i nauda, bet del to jog reikejo, kitaip net neisivaizduoju. Vel susiduriau su tuo ka paskutiniu metu sunkoka suvokt. Vis padares kazka net nepraejus tam tikram laikotarpiui uzsimanau atsukti laika. Ta akimirka pakartoti. Pakeist? Galbut ne.
Zinau viena man reikia miego ir geros filosofines knygos. Jau nebaiges vienos zinojau ka skaitysiu sekancia. Kogero reikes isbandyt “Zahira”. Kol skaiciau “Sofijos pasauli” “Zachiras” spejo pasent. Nors jei atvirai dabar pamasciau jog ten nelabai filosofine daugiau apmastymu knyga. Never mind..
Staigiai spustelejau du skaicius .Atidariau medinias is paziuros lengvo medzio duris. Pasukau prie lifto, va cia, butent cia, galvojau ir masciau savaite is saveites apie ivykius, kurie man buvo nemalonus. Atsitiktinai tai budavo pasivaiksiojimu pas repetitoriu ir kartu pagalvojimu apie ja. Dabar tai tik nostalgija. Kaip keista jog skaitant senas lyrikas norejosi jas ismest. Jos buvo persmelktos naivumu ir nezinia.Daugelis zodziu prarado prasme, labai greitai. Ka cia greitai? Kiek praejo laiko kol vieni zodziai pradejo keisti kitus. Galbut atejo supratingumas zvelgiant i situacija. O galbut praejo tam skirtas laikas. Taip tie apmastymai ta tema ir baigesi tik, kad nezinia kodel jie prasidejo.
Bet kaikas liko kazkodel persifrazavo “Wonderwall” zodziai :
Somebody gonna save me
And after all
Somebody would be my wonderwall
Zino tas kazkas kam visa tai parasyta,
o dabar zinutem jum uzuodziu savaitgali meeta.
