Drag and drop.
Liepa 20, 2008
Turėjau savaitę darbo. Sunkioji pradžia ir pirmasis savaitgalis, viena kart, o gal vis dėlto kelis kartus pagalvojau jog galėčiau dirbti ne tik žymiai ilgiau nei šiemet ,bet ilgiau net nei pernai.
Ne neišeitų, nors ką jau čia nėra ką slėpti šia savaite vis dėlto pavargau.
Pirmų pirmiausiai išvargino amžinas miego trūkumas (nes dar visikai gal ir nepripratau prie rėžimo 7:00 jau darbe) o gal dėl to jog pirmąją laisvą dieną turėjau keltis 5:30 ir jau 6:00 sėdėti „exprese” .
Atrodo ir daug ir mažai nuveiki tokiomis dienomis. Vis keičiu laiką i pinigus , na kartais jų labiau reikia nei laiko. Tačiau pinigų galima ir pasiskolinti , laiko ne , pinigus gali susigrąžinti ,o laiko ne. Taip , kad posakis „laikas – pinigai” tikri „vėjai”. Jau vien dėl kažkieno pasišventimo ir dėl pačių ištikimiausių norisi tęst saga istorijos kuri apie mus ( bent jau daugelį). Apie žymiai artimesne kasdienybę nei tą kuria gali pamatyt netgi lietuviškuose serialuose. Nes neretai paauglystę rodoma iškreipta ir ne tokia koke yra ištikrūjų , ten parastai pasakoje arba rodoma tai kas laiko patikrinta ir rodyta ar pasakota jau anksčiau. Tokius dalykus jog paaugliai maištingi ,neretai daro atvirkščiai viską bla ,bla, bla. Ar aš ką tik pablapsėjau? Atleiskit, bet neretai tokį vaizdinį vadinu iš bėdos. Visa kita spręsti patiems.
Tačiau vakar grįžau vidurnaktį , o šiandien po pietų išlipau iš lovos (nors jau ir apsirengęs buvau). Tad trumpai tariant ilsėjausi, vakare iškilo dilema bloginimas ar istorijos tęsimas . Pagal savo savijautą apsisprendžiau bloginti. Nemanau jog parašyčiau labai ką gero ,juolab galvos skausmas atsirado ,o tai man primena istorijos rašymą pirmą valandą nakties. Tad luktelkit, per tais kelias dienas pasiilgau muzikos instrumento todėl bene pusę dienos prie jo ir praleidau. Taip atsipalaidavau , užsimiršau na ir taip toliau.
Kad ir kaip bebūtų keista dirbdamas nebūnu beveik namuose , nes atėjus nelemtam vakarui išeinu kur nors praleisti laika parke ar mieste ne su darbo įrankiu.
Užvakar ir vakar beje mūsų mieste buvo fantastiškas dangus vakare, tokį dangų tik esu girdės pasakose , matęs fantastiniuose filmuose. Neįtikėtina ištiesų ,iš paskutinių baterijos likučių bandžiau įamžint vakarykštį dangų o ar pavyko tai net abejoju nes to gyvojo vaizdo turbūt nesugebėtų atkurti ne tik mano obijaktyvas.
Taigi jeigu būčiau paukštis tai būčiau su apšiurusiais sparnais šia savaitę, kai neturi laiko niekam tik pasiruošimui kitai dienai. Tačiau jau 50% vieno tikslo įveikta.
Iki
Aš esu čia. Taip kartais sau skelbiu pridėjęs ranką prie kairės krūtinės puses. „Ten kur liepsna kurios neužpūsi” .Žūt būt..
Kelios dienos kaip aš čia namuose man čia sava ir keista. Netgi sienos atrodo perdažytos kitaip. Pasaulis kitom spalvom sužibo? Galbūt ,tačiau nėra laiko jomis grožėtis. Tempas gyvenimo kiek stengiasi spustelti. O kaip žinia atostogose parastai kad ir kaip bebūtų tu pailsi. Tik kad „fokusai – marokusai „ namuose.
Neįtikėtina ir kur matyta kad „savi” , tiksliau patys sraviausi žmonės pasidaro svetimesni už tuos kuriuos sutinkame vos kelis kartus per metus.
Bet čia žmogiškoji prigimtis , kartais gal tai būna , dėl asmeniniu priežasčių. Kartais ir parastai todėl jog vieni kitus pažysta per gerai. O kartais dėl tų nenusakomų žodžiais charizmatiškų akimirkų kurių negali paaiškint niekas.
Taigi vos grįžęs normaliai nepamiegojęs ir oficialiai pašėlęs ,pradėjau dirbti nuo šiandienos. Laisvalaikio beveik nėra , tai ką jau kalbėti apie blogą. Rašysiu kai bus laiko , nes po atostogų yra ką rašyti atsirado blaivesnių idėjų.
O per tais kelias dienas pastebėjau jog man gyvenime dažnai ( ar net) perdažai būna dalykų nebereikalo.
Jei isiveliu ar išpykstu konflikte , parastai ne bereikalo . (bent paskutiniu metu) . Ir net jei atrodytų priešingai. Taip , galbūt aš menkysta ir pasaulis man iš po kojų slysta , bet nereikėtų galvoti jog aš visada neteisus.
Be to mes visi norime būti surasti – aš taip pat. Bet ar ieškote patys dažnai? Aš taip pat ne.
Čia iš serijos jei nori tai ir užsidirbk, gauk sugebėk. Bet niekada nešnekėk , jog neįmanoma gauti. Paprasčiausiai perdažai per sunku , o kartais net neverta , nes perdaug aukoti reikia. Bet kuriuo atveju žvelgiau į tai ko negeidžiau vakar , nes užkniso laižyti medų per stiklą. Ar esate kada tai praktikavę ? Aš taip ir nekarta , kaltas mano polinkis visko neužbaigti iki galo.
Taigi dar karta kaip kvaila ir kaip džiugu jog tos pačios rankos geba mušti ir glostyti. Bet kai tave muša pamiršti jog jos geba ir ką kita. Taip ir man pradedi vertinti laisvąsias dieneles tada kada jau laikas dirbti.
O šiaip suma sumavus ką aš veikiau tarp žmonių pas kuriuos tą vakarą net neturėjau būti? Ar tai normalu? Man atrodo laikas pagalvoti kiekvienam ir užbaigti minti savaip , tačiau
Buvo laikas gimti
Buvo laikas mirti
Buvo laikas susitikti
Ir buvo laikas išsiskirti
Tad buvo laikas
Dabar kitas laikas
Viską pamiršti
(užbaikit savaip)
Nuotrupos iš mano atostogų
Liepa 12, 2008
Dabar rašau kaip niekad dar nebuvau rašęs iki šiol. Esu Estijos Saremo salose, kempinge . Prisijungęs prie wi-fi taško ,per telefoną, tačiau kaip visad negali būt idielu ,negaliu rašyt naujų postų tad bloginsiu kai bus proga būtent čia.
Vakare sėdėjom terasoje ir gėrėm arbatą. Susimąsčiau žvelgdamas į nedidelį “ežerėlį”. Kempingas ,tačiau koks tuščias . Net ir paskutiniai Lietuviai išvažiavo šį ryt. Šiandien labai daug lijo, galbūt ir nuotaikos visų buvo atitinkamos, nors ir nepaisant to aplankėm visą šiaurinę salos pusę. Labai savotiški ir unikalūs vaizdai ,tačiau ne tokie kurie įstrigtų visam gyvenimui, ar bent ilgesniam laikui.
Gal kiek labiau įstrigęs vaizdas buvo norų statulos iš akmenų. Daug apie tai nepasakosiu ,nes bus foto, bet kuriuo atveju visa tai pamatyti savo akimis buvo malonu. Be to ką jau čia pamatyt jai prisidėjome ir patys. Vakare savanoriai važiavo dviračiais prie jūros, krantai kaip ir visur siaubingi. Grubus žvyras, daug žolių ir išvis kur matyta ,kad taip žiauriai apžėlęs pajūrys. Dar prisideda puikus oras ir atributika skirta maudynėms galima padėt geresnėms dienoms. Tad bendrai paėmus jau jaučiu vasarėlės ir atostogų skonį. Tačiau tos atostogos ultra keistos. Galbūt ir gerai jog saremuose perdaug neužsibusime.
Prieš išvažiuojant (iš Lietuvos) buvo užplūdęs malonus ir jau pamirštas jausmas. Tas jausmas buvo užkastas po jau stiprokai įsikerojusia rutina. Sutikau merginą kuri buvo viena iš charizmatiškiausių asmenybių per bent pusę metų. Jau kurį laiką jaučiausi toks menkas šiam pasaulėlį ,bet jau kurį laiką man buvo į tai nusi.. Tačiau mergina vien žvilgsniu sugebėjo primint jog aš iššvaisčiau mažų mažiausiai pusę metų tam ko nesugebėjau gaut , o ir gavęs nebūčiau laimingas. Suvokiau kaip mane žavi kuklumas iki tam tikros ribos. Perdažnai susiduriu su žmonėmis kurie yra kažkuo žymiai ypatingesni už kitus, bėda ta jog jie žino savo vertę ir tai nuolat primena kitiems. O štai neregėto grožio mergina kuri žvelge į mane ir neatlaiko akių kontakto , kvailai nusuka į dangų ar į šoną. Ir net jaučiu dabar kaip nejaukiai tą kartą ji stovėdama šalia jautėsi. Nors jos nepažinojau ,tačiau jau tą kart mačiau jog ji elgėsi sumišusiai. Nederėtų pamiršt jog ji kažkas neparasto tik ji to nežino.
Pagaliau aš sėdžiu čia ant kempingo ežerėlio krašto ,žvelgiu i pripratusias prie šėrimo žuvis. Neįtikėtina ramybė bent kelioms akimirkoms. Tyla, tiesiog žvelgiu ir viskas , jau kuris laikas nesikalbu su savo pasąmonė, nemąstau. Tačiau jau vien važiuodamas automobiliu , ryte žinojau kas man neduoda ramybės. To aš buvau nustojęs siekti ,tai buvo atidėta į šoną kai aplink supantys žmonės iš to dalyko pusės pradėjo kelti diskomfortą ir neviltį. Tą dalyką perdaug populiaru vaikytis pasidarė , todėl jo ir neminėsiu. Bet kita vertus tokia to žmogaus prigimtis. O šiaip dėl neįtikėtinų priežasčių kurių net pats nežinau , mane saremose apsėda melancholija ir vienatvės jausmas, kartais čia ” man per tuščia muša per dūšia”.
Šiandien apvažiavome ,bene visą saremų salą. Įspūdingiausia gal prie skardžio buvo, bet skardelis ne kaip skardelis nei velnio neaptvertas. Labai jau lengvai galėjai nudardėt, netgi labai. Be to jau nebe keista jog visų atostogų 60% sudaro važinėjimas ,be to man jau tai kaip ir nuo senų laikų pasidarė malonu . Tačiau ištiesų vargina. Arba estai labiau išsivystė arba žymiai tvarkingesni ir tai jaučiasi. Be to žvelgiant iš kitos pusės nežinau kaip išsireikšt ar tik , ar net ,tačiau visoje saremoje nemažai wi-fi ir tikrai net nemokamo. Džiugu ,bet ir kartu keista galbūt ir malonu jog išvažiuojam iš svajingosios salos jau rytoj. Liūdnai ,bet dar nesimaudžiau vandenynuose.
Naujoji karta – Indigo vaikai : 01
Liepa 6, 2008
Pradžių pradžia
Pamažu ir po truputį
Tą dieną lijo ir gana stipriai . Jis atsikėlė gana anksti , bent jau jam taip atrodė. Susivėles , lengvai pramerkė akis. Lėtai žiūrėjo i lubas , visai nesinorėjo keltis . Nesinorėjo galvot apie naują deną , naujus darbus , rūpesčius. Neisnorėjo šiandien gyvenit , norejosi tik guleti ir viskas.
Ta diena buvo ketvirtadienis , jis lėtai išlipo iš lovos. Lėtai nupėdino i vonios kambarį .Ir kurį laiką spoksojo į save veidrodyje. Tris kartus ištarė : Curt Cobain’as ,bet nieko.Niekas neivyko ,tada pats besijuokdamas ėmė praustis.
Neapsirengęs tik su pižama nuejo valgyti. Pusryčiai ir vėl sumuštiniai. Jis pavalgė ramiai neskubėdamas, sunku buvo apie ką nors kitą mąstyti ryte. Dar niekur neišėjąs norejo jau gryšti namo.
Išejo galvodamas apie savo gyvenimėlį ir ką norėtu jame keisti .Jis priprates daug galvoti… Bet ir daug kalbėti.
Net nespėjo suvokt kai jis jau sėdėjo ant priekinės atomobilio sėdynės parėmęs galvą į stiklą . Jis prasimerkė lėtai , ir žiūrėjo i judančius miesto vaizdus.Pamažu ir po truputį artejo prie kasdienybės liūno. Prie pastato kuriame jis mokosi daugiau nei matematikos ir literatūros. Prie pastato kuris moko kovoti už save , galu gale moko gyventi .Tačiau jis niekad jo begalo nevertino , paskutiniu metu jis netgi labai įstrigęs i kadienybes liuna ir tai labai susija su šiuo pastatu dar žinomu kaip mokykla….
Vakaro žinios.
Liepa 6, 2008
Šį kartą žinios vos keliais sakiniais. Kai keistas oras bei keistos nuotaikos apsilanko pas tave , neretai nebežinai kur dėtis. Bėgti ar daiktus dėtis. Šį kartą dėjausi daiktus , nebėgau niekur , o derėtų. Jau ilgoką laiką ( tai yra 2 dienos kaip nesportuoju) na toks ten ir sportas greičiau fizinė veikla.
Bet maloni , netgi sunkoka apibūdint kodėl . Gal dėl gryno oro , o gal dėl labai svarbaus dalyko. Keliu valandų pabėgimo nuo rutinos. Bet kuriuo atveju nežadu jos nutraukt po grįžimo namo. Taigi grįžimo iš šeimyninių atostogų , kiekvienais metais lekiame ilsėtis ten kur gali ištiesų pailsėt. Praėjo tas bumas Palangos , kuris mums ir nebuvo užėjęs. ( Aš už Nida) ten visi , net ir tie kurie nemėgsta ramybės neretai būna abstulbę. Ten kitaip ,nepaisant jog veiklos neperdauginusiai stovint ant kopų jautiesi kaip filosofinės pasakos herojus.
O kartais tiesiog medituoji , pasineri į savo mintis. Ten ramu. Ir laikas ten eina kiek kitaip. Bet pradedami priprasti prie užsienio , nors Lietuvėle kaip ir lietuvaitės kosminio grožio. Čia netušti žodžiai lietuvaites matote kasdien , o niekas nepaneigs jau vien Birštono ežerų grožio.
Na šiąnakt turim tokę nedidelę premierą . Nusprendžiau tuos kurie skatino ir tuos kurie palaikė pavaišint nedidelėmis nuotrupomis jog kažkas vyksta ir už tik „ blogo“ ribų. Ir patikėkit vyksta .
Maratono startas.
Liepa 4, 2008
Pradėjau šita diena gana buitiškai. Miegas iki pietų , ir dar šiek tiek
snūstelėjimo. Įsilieji pamažu į ritmą. Stovėdamas ir trindamas apsimiegojusias
akis , vis mastai ką gi šiandiena man parodys nauja.
Ir parodė , sugedo ( arba buvo sugadintas)
mylimasis printeris . Žinoma ne tą diena kai reikia atspausdinti sutartį ,
tačiau jo būtent tada reikia labiausiai. Gelbėjo kaimynėliai , nesu šunsnukis
ir nusiteikęs pagelbėti jiems prireikus. Vienintelis nemalonus dalykas jog kaimynėliai kaip ir visi kaimynėliai. Mat
per rankas spausdini taip būna, neabejoju jog nutekėjo konfidencialumo.
O kas be ko . Keliavau aš spaudinio išsiusti , kad labai nevarginčiau
pasakysiu tik tiek ( šia vasara i b2g ne poilsiaut važiuoju ) (dar kartą dėkui
gerajam žmogeliui kurio dėka čia ) . Ir kadangi pusę dienos pramigęs tai paštas
kainavo beveik visą dieną. Na atrodo ir gerai , juk vasara . I patingai ji
jaučiasi dabar sėdint čia labai ,labai vėlai. Kvepia specifiniu vasaros
kvapu. Gali būt jog būdingu tik Lietuvai.
Gera visgi toj Lietuvėlėj bent šį svajingą vakarą , nors jau galbūt naktį.
Vakaras buvo kiek kitoks , važinėjomės dviračiais kaip jau gana tai tampa
įpročiu. Gaila per visą tai nebelieka laiko pirmiausia bėgiojimui. Ir galų ,
gale blogui. Nes kaip žinia geriausiai rašosi man vakarais. Labai keista kai
žmogus puse dienos bimbinėje o paskui niekur nebesuspėja. Na man paskutiniu
metu būdinga ,bet manu darau gerai. Renkuosi kas man atrodo maloniau.
Be to vos ne metų atradimas buvo važiuoti dviračiu vienam per miestą kartu su dar nespėjusia nusibosti muzika.
Skatinančia (netgi ir svajoti), palankia vasaros nuotykiams. Tuo metu
važiuodamas , apgalvoji , apmastai kažką savyje. Man begalo malonu žvelgt į
masę žmonių ir nesukant galvos apie save sukt galva apie juos. Kartkartėmis
aiškiai gali įžvelgt žmonių emocijas, arba atspėti daug daugiau dalyku. Netik
labai abstrakčiai ir banaliai skirstyt i sluoksnius, bet ir įžvelgt jų
asmenybės bruožų. Labai kvaila jog apranga kuri labai gali apgaut, labai
neapgauna. Neretai pamatai „fyfuka-e“ mastosi
žmogus i kur likęs ir kokių dalyku vaikosi. Šen sutikau „aprangoj“ tokį vyruką
kuris pirko marškinėlius matavęsis 3min. Ai ilgis nėra esme , ėmė ryškiausius
ir „fsio“.O tai reiške…(eilė jums užbaigt)
Buvo laikas kai dienos buvo sausokos
, net nebuvo padorių renginių Lietuvoje. Vasarai atėjus gali apsikakot
(atsiprašant). Renginiai ant renginių , nėra taip ,kad i visus norėčiau
skirtingai. Visi patrauklūs panašiai , matosi jog i Sigurus šiemet Gytis
nevažiuos o gaila , netgi berašant ir pasidarė gaila. Jau buvau pamiršęs. O tai
bučiau apsikeites pora hoppolendish
žodžių su Jonsiu . Bet jei viskas klostysis gerai gali būt jog b2g
neapsiribosiu. Dėl vardan šventųjų atostogų nors ir buvau atrinktas atsisakiau
važiuot i savanorevimą bliuzo naktyse. Ištisų ir to gaila , juk ten tai
papuoliau ,bet atstumas plius išvažiavimas nesusiderino.
Bet dienos buvo sausokos ir kitaip buvo jau kuris laikas kaip nebesvajoju ,
nebežinau ko noriu. Per kelis kartus atrodo pražiopsojau ir praradau tą ką
galėjau turėti. Pradėjau ir jau įpusėjau naują knygą. Kelios dienos
užsikablevau ant Coldplay. Gal ir nieko , permainų metas. Juk nebereikalo
sakydavo lietuvių kalbos mokytoja jog net ir ilgai stovintis vanduo pradeda
pūt.Švinktelejo ir santykiai iš kitos pusės.Nejaugi mano liga pervertinti?
Kagi galimas daiktas jog prasideda didysis maratonas. Ne tik bėgiojimu , bet ir įvairiais darbais. Bet visų svarbiausia renginiais , galimas daiktas jog liepa bus labai įtemta. Netgi labai.
Būna ir geriau
Liepa 2, 2008
Ech..Atsidusias atsisedau prie lango. Pats sau sakydavau jog monotonija , ne į gera.Bet tuo pačiu sau sakydavau , jog vasara permainų metas.Na iki šiol taip ir buvo.Iki šiol..
Kaip šitaip kvailai galėjo atsitikt , pats keletą savaičių kiaulinu.Užsikoncervavau namuose.Ir iš tos kavailos serijos kiles noras , padaryti daug , bet nepadarau nieko.Didžiąją laiko dalį skiriu mokslui ,na malonesniam nei galit išsivaizduot.Parasčiausiai lavinuosi šiek tiek muzikoje.
Žinoma kartkartėmis sustoju , tos dienos buna begalo malonios.Dažniausiai tai buna vakarai , net ilgainiui pasidaro diena ne metas poilsiui.O tomis dienomis parastai traukiame “tripint” su divaračiais.Nuleki šen bei ten , bet parstai galu gale atsiduri mieto pakraštyje.O kodelgi ne? Labai malonu buna gryžti net jei ir sutemo ,labai keista kai gryžti namo ir praktiškai jau turi eiti miegot.Na ,bet ka jau.
O Šeip ar taip liudina jog jau beveik vasaros vidurys, jaučiuosi nelabai išnaudojąs savo laiką.Beto labai jau keisti dalykai dedasi , kaip koks prakeiksmas. Vis kas nors susikerta , šia vasara neišeis dorai padirbėt.Tai toks ir užmokestis – jau nujaučiu.Bet žinoma geriau negu nieko , ar ne? Beto renginiai ant renginių , galų gale nebenueisi niekur.
Kas beko nemaloniai nusiteikiau neseniai susitikęs su žmonėmis su kuriais praleidžiu didžiają dalį laisvalaikio.Spėjau taip “maloniai” pasijust nelaukiaumas.Ar gali būt jog atėjo tas paslaptingas laikas, kai žmonės įgrysta vienas kitam.Juk taip būna,beto nelabai mes ten ir buvom linke šnekučiuotis.Tarkim kaip ir visad , abstrakčiai kur nereikia jaustis nepatogiai dėl nemalonių temų.Nes “tingisi galvot”.Ir betki nesusipratima nuleidi juokais bei kvailumu.”Kas? ,ai ne ,ne viskas gerai.Na ka jau.”
