Legenda / Bitter Sweet.

Aš atėjau taip
pat kaip ir buvau išėjes. O vėliau viskas atvirkščiai. Nepagavai? Taip visko
buvo mano pasaulėlyje. Šia vasarėle, juokingiausia jog jos pradžioje planavau
išmokt siek tiek dirbt su grafiniu dizainu. Tai kai liko viena savaitė ranka
net nelabai kyla pradėti. Norėčiau galėčiau, bet nenoriu. Kažkaip įklimpau į
kitokius darbus, ir viena vertus tai gerai. Užimtumas padeda dienas padaryti
turiningas, be to ugdo laiko planavimą.

O vasaros man
mažai, permažai. Buvo kaip ir visi dalykai kuriuos planuoji paprastai nueina
perniek ir būna ne tokie kokius įsivaizduoji. Nebent visa tai surepetuotum, o
ar esi girdėjęs, kad kas nors kada nors repetuotų vasara?

Ištikrūjų pamažu
pasilgau savo senųjų vertybių. Vienu metu aplink mane žmonės sugebėdavo mane
nuliūdyti. Kai kuriomis akimirkomis tikrai nedžiūgavau. Labai žmogiška klysti,
tačiau kai pasaulis ima iš po kojų slysti. Kitaip sakant prasideda įvairios nesąmonės
ir tu nieko negali pakeist, nes visa tai nepriklauso nuo tavęs. Konkrečiau – taip
tai erzina. Visa tai buvo daugiau kaip žinutė, taip aš gyvas.

Whos Playing God? | Time Out

O buvo taip , pirmiausia net nusuprantu kada pereinu iki
kritiniu tašku. Kas čia dabar pasidarė , gyvenimėlis prarado spalvas? Net
nežinau ar čia retorinis klausimas. Prasčiausia kas turėtu, tas neteikia
džiaugsmo. Galbūt aplinkos kaita kažkiek pakeitė ir mane. O žinot kokie medžiai
prigyja rečiausiai? Tie kurie persodinti i kita vieta. Bet čia irgi nereikėtų
suprast tiesiogiai.

Be to – kas be ko laikas poilsiui, time out‘ui nuo to kas pasidaro
nemaloniai kasdieniška. Ne, blogui turi
būt sugrįžimas . Bet tas kas nebeteikia
džiaugsmo neturi būt našta, kaip kartais atsitinka.

Man vis kartoja ,kad vienas kitas žmogus dedasi laibai protingu ir pats esu
taip sakęs. Bet tiesiai šviesiai kalbant (tam
tikras tarpas ) … Keisčiausia net jeigu ir žmogus nemėgsta ar pradeda
nemėgt manęs lankosi ten kur aš esu, čia žmogiška savybė.

O tuo tarpu draugainepamirškit jog gali būt blogiau nei yra.Sunku pasakyt kada ištisų esi
dugne .Nemalonu kai prarandi tai ką jau turėjai. Po grandiozinių nesėkmių
neįstengdamas ieškot klaidų savyje, arba nebegalėdamas nieko pakeisti. Vedi teorijas
ir rezgi mintis apie dalykus kurie virš suvokimo ribų .Antgamtiniai dalykai, moto
–tai tavo loto. Nejaugi nesėkmes prasideda kai nusigręži nuo aukščiausiojo?

O tuo tarpu draugai nepamirškit jog gali būt blogiau nei yra.

Sunku pasakyt kada ištisų esi dugne

Nemaloni tiesa, greitai bus pabaiga.

Kaip ir šiandien pučiant vėjui

Pagal idėjų idėjas, galvojau ką nepadariau

O ką bučiau sugebėjęs

Smėlio pilis, akmeninė širdis

Stebėk kaip aš išeisiu

Tačiau liks viltis

Beprotystė tarsi sudedamoji dalis

Iš visos savo esybės

Nesinori liestis prie tobulybės

Tik neprisgalvokit ko nėra

10 Minučių

 

Taip ir žinojau jog jis prišauks nelaimę. Turiu tik dešimt minučių apibūdint kur aš esu. Tik dešimt nelemtų minučių . Esu savo pasaulėlį jeigu kalbant trumpai.

Ką tik grįžau iš vietos kur svajojau nuvykti bemaž pusę metų. Ką tik gavau daiktą apie kurį svajojau bemaž pusę metų. Ką tik nusivyliau savo keliomis neturiningai praleistomis dienomis.

Turiu ir nemoku vertinti šiandienos . Blogai , žinau jog blogai , tačiau neturiu laiko keisti , nes neturiu ką veikti. Be to visam tam reikia jėgų o aš kažkoks išsekęs. What ever.

Neįtikėtina jog didžioji dalis senų dalykų pasidarė tarsi kažkas nauja. Labi keista jog materelybės džiugina trumpai o ilgainiui visai nebedžiugina.