Aš atėjau taip
pat kaip ir buvau išėjes. O vėliau viskas atvirkščiai. Nepagavai? Taip visko
buvo mano pasaulėlyje. Šia vasarėle, juokingiausia jog jos pradžioje planavau
išmokt siek tiek dirbt su grafiniu dizainu. Tai kai liko viena savaitė ranka
net nelabai kyla pradėti. Norėčiau galėčiau, bet nenoriu. Kažkaip įklimpau į
kitokius darbus, ir viena vertus tai gerai. Užimtumas padeda dienas padaryti
turiningas, be to ugdo laiko planavimą.
O vasaros man
mažai, permažai. Buvo kaip ir visi dalykai kuriuos planuoji paprastai nueina
perniek ir būna ne tokie kokius įsivaizduoji. Nebent visa tai surepetuotum, o
ar esi girdėjęs, kad kas nors kada nors repetuotų vasara?
Ištikrūjų pamažu
pasilgau savo senųjų vertybių. Vienu metu aplink mane žmonės sugebėdavo mane
nuliūdyti. Kai kuriomis akimirkomis tikrai nedžiūgavau. Labai žmogiška klysti,
tačiau kai pasaulis ima iš po kojų slysti. Kitaip sakant prasideda įvairios nesąmonės
ir tu nieko negali pakeist, nes visa tai nepriklauso nuo tavęs. Konkrečiau – taip
tai erzina. Visa tai buvo daugiau kaip žinutė, taip aš gyvas.
