Naujoji karta – Indigo vaikai : 05

Kitoks rytas

Nusirengęs lėtai drabužius, jis kiek sutriko.O kas jeigu jis jos daugiau taip ir nepamatys.Turbūt daugeliui jo pažystamų tai skambėtų labai kvailai,tačiau jį visa tai tarsi apsėdo ir jau nebėra kur trauktis.Kvaila tai ar nekvaila buvo,jis stengėsi bent kelias valandas viską užmiršt ir kaip daugelyje savo gyvenimo situacijų nusiteikė blogiausiasm.

O tuo metu jo kūną užpildė neapsakoma šiluma jis pamažėle įslinko i šiltą vonią, šį kartą ypatingai paįvairintą aliejais , putomis ir prieblandos apšvietimu.

Kuo ramiausiai jis ten gulėjo ir galas žino kiek laiko.Kol galiausiai taip pat atsargiai išlipo iš vonios.

Nusprendė šį kartą eiti žymiai anksčiau miegoti, šen sekmadienis , o be to būtų ne prošal ir pailsėti, laukia gana nelengvas išbandymas, mokykla.

Kitos dienos ryta jis jau žygiavo iki kaulo pažystamu takeliu ir jau buvo bepravėręs mokyklos duris visai net negalvodamas ir nesitikėdamas to kas atsitiks jam būtent tą dieną.

Naujoji karta – Indigo vaikai : 04

Kelionė namo

Jis skuodė kiek tik galėjo, namo , susivokt , atsipeikėt. Be begdamas neapsakomai pavargo , pradėjęs maniakiškai kvėpuoti, griuvo ant žolės. Tiokios parastos ir rudeniškos žolės, kuri šia akimirka tik parodo koks gali būt beprasmiškas gyvenimas. Trumpa akimirką jis netgi pradėjo šypsotis, mat užpyko ant žolės jog ji tik žolė , o jam tenka patirti įvairius gyvenimo išbandymus ir sunkumus.

Kaip kvaila dabar čia gulėti ,kaip kvaila išvis ką nors dabar galvoti. Pakėlęs kairia ranką pastebėjo jog liko dar ant jos kraujo lašų ir pagalvojo kaip gerai jog jis ten ilgiau neužsibuvo. Nes liudininku negalėjo būt, nieko nematęs būtų spaudžiamas  kalbėti kažkam palankius parodymus. Arba anaiptol prikūręs merginos naudai.

Žiurejo kaip tyliai , tyliai krito rudeniniai lapai jam ant veido.Stipri saules sviesa ji glostė , kartu priversdama prisimerkt ir kvailai šypsotis ,nes jam fiziškai kitaip ir nejo pirsimerkt. Stebėjo mėlyną dangų tol kol aplinkui tarytum viskas apmirė ir sulėtėjo laikas.Jis užsimerkė , jautė tik vėją.

Kol  staiga pasoko ir puolė kaip bėgęs. Ką jis tą akimirką galvojo , apmastė ar suvokė yra žinoma tik jam vienam.Ne užilgo grįžęs  namo tais pačiais ir seniai išvaikščiotais takais jis virste įvirto i namus. Ir niekam nieko nesakęs puolė rengtis ir ruoštis sau karštos vonios terapiją.

Šiai dienai nuotykiu pakaks, pamasto nusiaudamas batus. Tačiau ne tiek įvykis kiek ji pati neapleidžia jo minčių.

Ko geriau nedaryt arba mirsi vienas.

Keistoji
visuomenė labai naivi. Bloga jau nuo žmogaus prigimties būti nuskriaustu. Juk
kiekvienam, dažniausiai daug paprasčiau ašaroti negu skleisti džiaugsmą
kitiems. Paauglystė keistas laikas, dabar pasirodo neatsiliekant nuo madų
turėtum savo skausmą rodyti ir kitiems. Pasakoti jog tu neištveri ir rodytis
savo supjaustytas rankas. Tiesiog neįtikėtina ,tačiau visas šitas „velnio
ratas“ ar dar kitaip vadinamas Emo tapo visuotine mada.

Ne , ne
neišsigąskit tai tik mada, tai mes ją ir paliekim tiesiog tik mada. Mane labiau
stebina aplink mane esančių merginų būrelis , kurios po „ fuck you“ kauke
sliapia tą kažką giliai, giliai .Ko gero savo trapumą, nes daugelis dabar kaip
žvėrys. Tačiau ar tai ne kvaila? Matosi jog jos tikrai, tikrai nesa bendravusi
su nieku kitu kur neslypi jėgos demonstravimas. Kur buvimas savim ir yra
buvimas savim, o ne apsimetinejimas tik tam jog pritaptumei. Taigi kraujas
dabar labai madingas, vieni nori jo kiti apsimeta jog juos tai gąsdina. Na o
kitus tai ištiesų baugina.

Na bet ,bet kuriuo
atveju mielieji draugai paporinsiu jums apie vertybių lygtį ką derėtų
prisimint. Nežinau ar pasakysiu tiksliai
ir tarp terminų nesusimaišysiu.

Netgi matematika
gali jus gali pamokyti gyventi.
Vardiklis tai aplinkinių teigiamas vertinimas kalbant apie jus.
Skaitiklis tai jūsų pačių vertinimas savęs, tai kuo didesnis skaitiklis tuo
mažesnis vardiklis , nes matematikoje trupmenose brūkšnys dalyba.

Niekada nesakyk
myliu jei nei tikras. Aš jau daug metų nepamirštu merginos ir dar dabar abejoju
ar aš ją mylėjau.

Visi geriausi
renginiai pasaulyje, visi daiktai patys giria save. Arba neįtikėtina jog žmogus
giria save, žmogus gali tik girt kitus žmones.

Naujoji karta – Indigo vaikai : 03

Jis ir Ji.

Jis prasidėjo labai netikėtai, kaip niekas net negalėjo pagalvoti. Iženge sukeldamas įvairius pasipiktinimus, ar nepasitenkinimus. Jis įženge žvarbiai ir negailestingai. Išvydamas vaikus i namus, kad nežaistų vakarais kiemuose. Uždarydamas galų gale suaugusius ,kad kilus pagundai neišeitų praleisti vakaro kur nors kitur. Taip jis įžengė numesdamas lapus ir įšaldydamas aplinką, net kai kurių širdis . Taip šitaip atėjo ruduo.

Jis pėdino parko aveniu, pereidamas didžiaja dalį parko pastebėjo jog čia didžioji vasariškosios dvasios dalis jau senokai prapuolus. Tačiau,vis dar mūzos negalėdamos atsigėrėti naujais vaizdais, lėtai slinko parko kraštais , pro medžius , vilko kojas pro žolę ir vis gyrė rudenį. Kai kurie sėdėdami ant įšalusios žemės kažką rašinėjo. Staigiai jam toptelėjo jog dar viena vasara praėjo, o nebuvo visikai tikras jog padarė viską apie ką tik galėjo pasvajot. Nes galimybių buvo, tačiau vis įvairūs tingėjimai ar principai pakiša koją. Tuo metu jis kiek susikrimtęs ir kartu susimastes  ėjo pro viena karštai besi.. Porelę , nie kiek nesutrikusia naujuoju stebėtoju. Porelė pastebėjus jog kažkieno dėmesį pavyko atkreipti įsijautė dar labiau. „Aiški pora jeigu esmė pasirodyti visuomenei , tai kas ištiesų turėtu likt tik tarp jų ir yra asmeniška.” Ir ištiko kaip kvaila , tačiau tokių porų jam pasitaiko vis dažniau ir dažniau, ko gero visuomenės požiūris šiek tiek pasikeitęs.Arba anaiptol jis supranta klaidingai  ir tokį puikų „gėrį” laiko blogiu.

Na jau nebesvarbu , svarbu jog jis dabar čia ir dabar esą vienas, šia žvarbia rudens dieną. Šiek tiek nusiraminęs ir mintyse rimavęs jis priartėjo miesto kraštą. Taip prieš jį išnyra galinga urbanizacija, nejučiomis primena koks jis mažas šiame pasaulėlyje.

Ji visiškai išblaško tik didelis šviesos blyksnis ir padangų cypimas  ,

Priešais jį per kelias sekundes įvyksta lūžis tarp gyvybes ar mirties. Jauna kokiu penkiolikos ar šešiolikos metų mergina. Prasirita automobilio dangčiu ir jam stovinčiam šaligatvio krašte, teškiasi prie kojų . Jos indigo spalvos (mėlynas) puspaltis per alkūnių vietas buvo visiškai suplėšytas , tamsių džinsų kairysis kelis buvo praplyšęs ir su labai gilia žaizda. Jai begulit ant veido buvo užkritę plaukai sunkiai suvokianti kas dedasi jis kaip gyvastis vos , vos judėjo ir tyliai , tyliai dejavo iš neapsakomo skausmo. Tarsi dar vis nesuvokdama  kas atsitiko ji atkakliai stengėsi lėtai keltis. Tačiau vis dar tysojo jam po kojom labai nepatogia poza ir atrodanti gana stipriai sužeista.

Atrodo tai tesėsi visą amžinybe , atrodo tai buvo pro sapną. Tačiau tik po tos amžinybes kelių sekundžių jis ją apvertė ant nugaros, išgirdo neapsakomus riksmus iš viską mačiusių moterų.Išgirdo sirenas, didelio išgasščio pagauto vairuotojo šūksnius ir klausimus, bei nepadorius apgailėtinus siūlymus susitarti , užglaistyti viską pinigais. Drebančia ranka jis išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti i ligoninės priimamąjį. Tačiau kažkas jau buvo padare tai prieš jį patį.

Kol ji gulėjo, prisirinko masės žmonių , o jam nubraukus plaukus nuo jos veido ir pamačius jos išgąstį taip norėjosi trenkt vairuotojui i nosį.Tačiau susitvardė ir ne šeip sau kodėl, o būtent dėl keliolikos sekundžių akių kontakto su tuo žmogumi kuris jam įprasmino dieną, savaite, mėnesį galų gale visą vasarą. Jis žvelgė i tobulybe su kuria net nespėjo susipažint o jau rizikuoja jos netekt. Nežinia kokios mintys sukosi jos galvoje, tačiau ji žvelgė i jį kaip i išgelbėtoja. Tarsi i paskutinį žmogų ant kurio rankų dabar ir teks numirt. Ji įsikabino i jo rankas ties bicepsais ir stengesi kiek pasikelti. Netarė ji nei žodžio, o iš išgąsčio jis net neišdrįso paklaust ar labai skauda. Jis laikė ja ant rankų o ji prisiglaudė prie jo,pradėjus svaigintis vos kvepalais ir taip nespėjus susivokti kas vyksta ją plėste išplėšė atvažiavę medikai iš rankų. Uždejo ant neštuvų suleido gaalas žino ko ir įnešė i automobilį. Atvažiavo ir policija kuri praėjo reguliuoti eismą dėl susidariusio kamšio. O jis  tik stovėjo šį kartą įsimaišęs i minę ir negalėjo atsitokėt kad tokioje baisioje situacijoje jis jautėsi dar ir laimingas. Tačiau pat savim netikėjo jog nepaklausė jos net vardo.

Taip prie jos akių ir nuvažiavo automobilis su sirenomis ir su jo „gyvenimo prasme” . Taip jis sutiko ją.

Naujoji karta – Indigo vaikai : 02

Pradžių pradžia

Ji.

Ji buvo graži.Labai graži , netgi šiek tiek neįtikėtina. Pamišusiai seksuli ir pašėlus.
Kartais atrodo ją myli Lietuva, tačiau nekenčia visuma, ar aplinka. Kol jos
pažystamos stengiasi išsiskirt iš minios, drabužiais ar kvailom smulkmenom , ji
visada buvo išskirtinė ir be viso šito. Ji turi labai daug pažystamų o draugų
.. Ko gero vieną. Ji būna žavi, reikalui esant pasidaro neįtikėtai arši
kovotoja. Jai padėjo tėvai siekti tikslų, tačiau nuo mažens ji išmoko būti
savarankiška. Ji uoliai dirba ir neparodo silpnumo. Sunkiais momentais ji
verkia savo kambarije surietus kojas ant lovos, atsirėmus i spiną. Ji darė kas
jai patinka, kas jai atrodė tinkama, tačiau per dažnas nusivylimas ją vis
palauždavo. O visų blogiausia jog pasiekusi vieną iš išvajotųjų tikslų lydima
ilgai laktos sėkmės ji labi nusivylė. Nors ji iš šono atrodė tobula ir
patenkinta gyvenimu. Kasdien vis labiau suirzusiai , pasirėmusi ranka ,

beviltiškai sėdėdavo prie savo buto lango ir
neveikdavo nieko. Ji gana stipriai nusivylė savo paauglystė laikotarpiu kai
susipažino su vienu žmogumi, nes jis ko gero pasidarė labai didelis
arogantiškas šikšnius ir apsimesdavo jog jos net nematė. O ji į ji dėjo namažai
vilčiu , nebūtinai kaip į vaikiną tiesiog bent kaip į draugą, tačiau ji gana
ori mergina, galbūt net šiek tiek perdaug. Todėl jos orumas jai neleido visus
ledus pralaušt jai pačiai. Galų gale ji savo gyvenime tiek padarė savo
rankomis, visai būtu malonu jeigu kas nors pasistengtų ir dėl jos. O į patingai jeigu čia tas išrinktasis , tai
tuo labiau. Bet jis jai nerodo jokio dėmesio, kelis kartus ji akivaizdžiai bandydavo
išprovokuot pokalbį . Visa laiką ir visada ji jam būdavo maloni jeigu jis su ja
pasisveikindavo. Ir visa tai tik dėl to jog jai buvo malonu su juo bendraut, ne
dėl to jog žiūrėtų kaip į vaikiną. Ją nuolatos pralinksmindavo jo humoras,
dažnai persipynęs su ironija o kartais su sarkazmu. Jai atrodė visa tai sumanu,
nes buvo juokingai įžūlu. Ji apie jį sužinojo nemažai klausinėdama, jo pačio .
Visai atitiktinai. Tas vaikinas ko gero be statuso V.I.P toks kaip ir aš, toks
kaip visi. Didžiausia esmė jis sugebėjo geidžiamiausio statusą gaut per
paprastas , elemetares situacijas. Jis visų pirma parodė jai daug dėmesio
susipažinimo metu, sugebėjo gaut jos pasitikėjimą, vėliau ir malonę. Galų gale
jai pradėjo darytis maloni jo draugija , kiek vėliau ir būtinybė. Tik staiga
viskas dingsta. Vyrukas kita diena net nesistengia jos užkariauti. Nerodo jokiu
draugystės ženklų. Žinoma ir priešpriešos nebuvo , tačiau i galva lenda kvailos
mintis , o kaip žinia ji pradėjo galėt gaut labai daug. O jo lyg ir ne. Nesunku
atspėt koks vaisius saldžiausias.

Viskas iš naujo. Begalinė daina

Begalinė net šių
metu proga. Viskas iš naujo, nauja ,tačiau nepergeriausia. Vos praūžus šių metų
mokslo šventei, daugelis mokinių kibo i didįjį savo gyvenimo išbandymą. Vieni
džiaugėsi kiti tiesiog norėjo besikeikdami griūti ant žemės ir raičiotis iš
nevilties. Aš priklausiau viduriniajai grandžiai kurie kibo i mokslą
besiraičiodami. Įdirbio nėra povasarinė savijauta, o dar tie vasariški
vakarai… Visa tai ir dar visa kita privertė išjudint smegenis kurios , siek
tiek buvo bepradedančios snausti. Keista , tačiau karts nuo karto atrodė jog
gyvenu „pasroviui”. O tai ne man, tikiuosi jog ne man. Nes „laikas keistis”
posakis šį kartą pakeitė labai daug. Netgi perdaug, viso to nespėjau
apvirškint. O didžiausios permainos ir yra tavo „darbe kurį dirbi ateičiai”.
Taip moksluose , viskas čia kitaip ir daug keisčiau nei man atrodė. Maniau
klasės išskaidymas išeis i naudą, bet toks vaizdas nauda ne tokia didelė. Be to
vos pirmosios dienos mokykloje ir pastebi jog primoji savaitė panaši į didėlį
šūdiną chaosą. Pamačiau ką norėjau, pamačiau ko nenorėjau ir jau nebenoriu į
mokyklą. Juokingiausia turbūt buvo tą akimirką kai teko susivokt jog totaliai
turėsi kovot už savo teisė į mokslą. Labai kvailos situacijos pavirsta i nemaža
konfliktą iš kurio ir pačiam norisi verkt. Pvz . Trūksta knygų A lygiu
besimokinantiems mokiniams , nes perdaug žmonių pasiėmė A lygį. Problemos
sprendimas paprastas, ateina prigąsdina labai sunkiais kontroliniais , begalo
sunkiu mokslu , ramina jog rašiniu B Ligija mažiau ir šiaip mokintis labai
lengva , visai nekreipia dėmesio jog žmogus gal planavo ateitį kitokia nuteikia
jog viskas gerai laikyt mokyklinį. Ir vos ne laiko tave kvailu jei tu pasiėmei
ta nelemtąjį lygi. Nu Dieve mano, kas čia per nesąmonės, dabar turi man varyt
depresija dėl to jog aš noriu bent pabandyt. Kitas šaunus dalykas buvo su
lietuvių kalbos mokytoja . Nesuprantu kodėl mano klasę ji pasiėmė , o manės su
keleta … paliko pas kitas mokytojas. Aš su ta mokytoja sutardavau, be to
laikiau žinių patikrinimą kai tuo atveju pasiėmė ji tokių mokinių kurie net
nesirūpino tokia „smulkmena”. Labai puikiai ėjo suprast jog visų nusiteikimas buvo
jog mūsų klasė susidarė vos ne prasijotų prasijota. Nesu stebuklingiausias
mokinys tačiau mokytoja susirinko tuos kurie tikrai laikys valstybinį , o aš
papuoliau i mišria . Ir kai liepė pasiimt B lygio knygas daugelis žmonių jau
neatlaikė. Kilo konfliktų, atrodo nieko mokytojai ir nesakiau, galas žino kas
ten buvo. Pokšt kitą dieną paaiškėja jog mokytoja verkė dėl to jog kažkas
pasakė jog ji nesugebės paruošt egzaminams . Plius mes pirmieji jos aukštesniosios
kalės mokiniai. Nekas ,nes daugelis
draugų pamanė jog aš čia prididėjąs prie mokytojos nelaimės , galas toks mokytoja
atsigula i ligoninę. Nežinau kas ir kaip
šian lietuvių buvo laisvos pamokos. Šia tau ir mokslai.