DejaVu ir viskas dėl jusų visų

Nuo darbo iki darbo, nuo saudažo iki deja vu. Atrodo viską ir kartu nieko neturiu. Šiandien nuo pat ryto jaučiausi toks pat kaip ir vakar, tačiau ne toks pat kaip užvakar. Painu? Nejuokaukit, viskas paprasta , vis dar galvoju apie  kelis  dalykus . Apie bendraminti, kuris man spausdavo ranką su šypsena ( tik nežinia koke).Mhmm.. Nes vakare kelios akimirkos praleistos su juo man leido tiesiai šviesiai ir labai liaudiškai pasakyt „šūdo galas”. Šiaip mintis veja mintį, jau kelios dienos kaip prisimenu seną ir labai taiklų pasakymą. „Kad ir koke būtų draugiška kompanija, kad ir kokie mieli žmonės tau gali pasirodyt. Visada atsiras vienas šunsnukis(-ė) kuris bandys su tavim susidorot.” Kitaip tariant visada būna bent vienas kuriam tu nepatinki kaip reikalas. Taip atsiranda gandai, atsiranda prietarai, tarp kvailių nusistatymas prieš tave. Bet gandai turi kitą pusę, jie tau leidžia kontroliuoti kitus. Tu būni kartu su tais kurie kalba apie tave, net jeigu tavęs nėra tu būsi žinomas. Beje gandas turi bumerango efektą bernardinai.lt rašė šitaip :

„Amerikos psichologų asociacija publikavo tyrimą apie „apkalbų bumerango efektą”. Paaiškėjo, kad kai ką nors sakote, pavyzdžiui, „jis savanaudis niekšelis” arba „jos vyras ją apgaudinėja, nes lovoje ji ledo gabalas”, jūsų klausytojas tai gali priskirti jums”

Na ,bet čia sentimentai.

O šeip dienos nenumaldomai juda, bus reikalų jau jaučiu vien dėl kelionės kitai savaitei.O darbų darbelio pilna ir čia. Keisčiausia jog man labia jau susijauke mintys. Net nekalbant apie ateities planus, gerai prabėges savaitgalis man sakyte sako jog atispalaidavau, gal net kiek per daug. Na čia kaip taisyklė pašėlai, ir visada atrodys vienaip tik iš tavo pusės , nemažai turi reikšt artimūjų nuomonė šį kartą – bent.Ei čia kaip kas suprato,tad nunu nu. O čia sakau tiems kas buvo, šeip tos kelios akimirkos man primine ką jau buvau pamiršes per posakį. “Nieko neturiu ir nieko man nereikia”.Visedėlto reikėjo, kai prisiminiau užsimaniau dar. Papuoliau I saviajutą kur gerai , nes negerai. Arba net nežinau gerai ar negerai.

Beje nežinau kaip jus šelmiai, bet visuomenė mėgsta prisigalvot.Tad tik pasakysiu pavysdį.

Sprogo padanga , būtent tuomet kai ji pradėjo šaukti ant jo. Jis pakeitė ratą nieko nesakydamas.Ir nuvažiavo tuos nelemtus 200 km netardamas jei žodžio. Kai ji paklausė ar viskas tvarkoje (galvodama apie jų draugystę)? Jis atsakė žinoma , jog ne.(Galvodamas, ar jie išvis su tokiu ratu pasieks savo tikslą). Degalinėje ji pradėjo verkt, jam nieko netardama . Jis rimtai sunerimo ir nuo išgąsčio perkreiptu veidu pasakė juk čia tik ratas. O jai tai nsukambėje taip sarkastiškai, jog likusius kilometrus ji iveikė atostopu, pabegus nuo jo. Daugiau jie niekada nesusitiko.

Tai sako tik vieną, mes megstam prisigalvot. Vieni labiau kiti mažiau. Tad , neprisikurk nebūtų dalykų ir tu. Įpatingai nederėtu asmenint šio blogo sau.