Senų žmonių pasaka.

 

“Įsodino kartą sūnus žilą tėvą rogelės ir veža iš namų, o jo mažas vaikas paskum bėga iš paskos. Atavežė miškan, išvertė senį po pušimis,o rogeles šalin numetė. Ir eina namo. Bet mažas vaikas nutvėrė jį už rankos, neleidžia ir prašo: “Tėveliuk, tėveliuk, kam rogeles palikai? Aš neturėsiu kuo tamstos čionai atvežti…”

21 a/ Fake Plastic Tree

 

..Jos sako jog joms taip žaisti patinka, o jie sako jog… Ne palaukit, jie nieko nesako. Tik prakeiktai tyli. Kita vertus tas tylėjimas atstoja tūkstančius žodžių. Nes nežinia žudyte ,žudo. Tyla kartais patys protingiausi žodžiai net jeigu net negalvoji nieko…

 21 a/ Fake Plastic Tree

Ta dieną, prisėdome Arena Pizza‘oje trumpam šnektelėjimui. Nenorėjau nieko valgyti, ne to mes čia ištikro ir atėjome. Aš užsisakiau vaisinės arbatos, kuri išskirtinai nebuvo itin aromatinga ir vis dar jautėsi vandens skonis,gal tą vakarą paprasčiausiai norėjau skanios arbatos.. Bičiulis užsisakė greipfrutų sulčių, o jo paklausė ,natūralių? Tas net susimėtė , supratom visi ko klausė ,tačiau iki kokio mes XXI amžiau prisigyvenom jeigu gali atsigerti ir nenatūralių sulčių.

 Sekantis niuansas su sparčiai besivystančios elektronikos padariniais būtyje. Esama daug kartų perkalbėję apie elektronines knygas ir t.t. Ir apie elektronikos vergija daug kalbėta. Bet visa tai nestebina , tai pamažu judanti mūsų dalis. Nemanau jog vien AK(asmeninis kompiuteris) turi tiek įtakos jog žmonės pradeda nebeskaityti knygų. Čia jau suvaidina, tėvų vaidmuo ir t.t Jeigu niekas neįskiepijo noro skaityti, tai galas žino kodėl vaikas neskaito.

Taigi grįžtant prie elektronikos turbūt, didžiausia staigmena būna kai tu pražiopsai naujove kuri begalo dideliu greičiu išpopulerėje ir kasdiena tampa kažkieno namų dalimi. Taip būtent nutiko ir su „Digital Photo Viewer“. Dar kažkam turbūt tai naujiena, bet tai taip sparčiai populerėje jog mano džiūgavimą pakeitė trumpalaikis susimastymas. Pagalvokit minutėle, iki kokio laiko mes priėjome , jeigu aš stoviu ir žiūriu į paveikslą kuris realiai neegzistuoja. Ji tiktai atkuria plačiaekranis monitorius kabantis ant sienos. Tačiau esme jog tas paveikslas kaba jau mėnesių mėnesius, tarsi egzistuotų ištikrūjų.

Čia visai kaip ir toje dainoje „Fake Plastic Tree“. Na manau esme pagavot.

 Sekančia daly norėčiau dedikuoti supuvusiai visuomenės daliai kuri supa visus , daugiau ar mažiau. Vargina mane jos nepastovumas, kaip „kai-kas“ sako gyvuliškumas. Kai sieki tik geriausio , apsimesdamas draugu. Arba tai giliai lendi i šikną, jog net ir norėdamas jau dabar neberastum kelio atgal.

 Pilkajai masei

 Taigi liūdną kai: Neturi nuomonės ,nes tu jos dalis, kai vaikaisi mados ,nes tu jos dalis, kai nekenti tu kurie bado priešintis masei , nes tu jos dalis, kai atsiranda nepakanta tiems ko nemėgsta mase ,vien todėl jog tu jos dalis, mėgaujiesi už save jaunesnėm bent 5 metais , nes kiti taip daro, ir todėl ,kad tu jos dalis. Būni asilu , nes tu jos dalis.

 Tu jos dalis , nes neturi pasirinkimo? Tu klysti pasirinkimas visada būna, tik nevisi pasirinkimai tave nudžiugins.

 

Be to džiaugiuosi jog sumažėjo mano info profilį peržiūros ir žmonės pradėjo labiau domėtis tekstais o ne mano biografija. Ir dar vienas dalykas, žinute… Visko neturėsi,visur nesuspėsi. (kam reikėjo tas suprato)

 

A Sunday Smile

 

Buvo taip šalta jog pasilenkęs įsijunkti savo muzikos grotuvą jaučiau kaip iš nosies vervėte varvėjo.Sunkiai sulenkiau pirštų galus ,tačiau šypsojausi. Žiema galų gale gali tęstis tik iki savaitgalio. O aš taip ir nepaslidinėjau. Galbūt vėliau, jeigu pavyks, ne dėl tingėjimo , o dėl laiko. Kita savaite laukia beprotybė, vieni per kitus ruošiasi ir organizuojasi aš dar nieko galutinai nepadaręs. Nėra ten gyvybės svarbos reikalai, tačiau nuo jų priklausys kaip gerai tu pasirodysi. Nors iki to reikia nugyventi, visa savaite dar liko, bent jau pusė tai tikrai. Reikia bent įsikapanoti iš nebaigtų darbų, ar iš to į ką įklimpęs , jeigu įklimpęs (mirksintys akys).

O tuo tarpu tesiu odisėją, tarp noriu – nenoriu. Kai save privedi prie kryžkelės, arba tave priveda prie kryžkelės bejausmis likimas. Kai žvelgiu į save iš šono keik tik noriu, ir jau retai matau save tokį kokį matydavau save anksčiau. Labai nemalonu ,nes klausimas „kaip pirmosiomis dienomis po atostogų?“ man vis primena 2 valandas, praleistas paniekoje ir absurde iki pačios viršūnės. Aš žinoma pasakau sau jog šitą drebamą mėšlą iškęsiu, vadinasi iškęsiu.

Tačiau alternatyvų dairausi dabar. Čia tiesiog ir norisi kelt klausima „ar įmanoma žmogui pasiekt absurdiškumo viršūnę?“

 

Ai dar vienas dalykas , jis sėdėdamas ant suoliuko su viena mergina pradėjo megzt pokalbį. Ji šypsosi kaip geriausiam draugui, tačiau nepagalvokit nieko bloga, niekas čia nesimezga. Jai konkrečiai trūksta dėmesio, bet nesakau jog jei būtent reikia jo . Ji bekalbėdama su juo žiuri i kita vaikina kuris atsisėdo kiek tolėliau. Ji tiesiais šviesiai pasako ką pagalvoja. Jog jis neatėjo dėl jos . Ji kalbasi su vienu , tačiau jau šypsosi kitam,ji šnekasi ,bet neatsisuka. 

Versus – Diversus

Kažkas yra už “sienos.”

 

Nutylėtos nuotrupos iš žiemos atostogų.

 

Apie akimirkas.

 

Šiandien buvo labai juokinga man iš savo pikto veido. Žiūriu i veidrodį ir jau nebesuprantu kas per asmuo žvelgia i mane. Nuovargis, žinoma tik nuovargis po vakar. Miegojau mažai, bet užteko. Džiūgavau daug bet neužteko. Labai keista ta akimirka kai , visiškai be jokių įmantrybių pagalvoju apie praeitus metus. Tiek visko pasikeitę jog net baisu, bet realiai čia tik metai.

Kai kas nesikeičia visai…  Arba bent jau nesugeba prisiversti pasikeisti. Kita vertus vienam veiksmui gali būt daug priežasčių. Ir tai knisa, nes tie metai turėtų kvepėti naujom idėjom ir nauju gyvenimu, bet taip nėra Tad taip atvirai, nauji metai? Praėjo jų dailioji ceremonija labai greitai. Netgi per greitai ..

 

Apie blogybes.

 

Šūdas , nesakau jog man. Tau – kažkam kitam. Bet šiandien ir peršnekėjom , dar čia klausimas kiek šūdo gyvenime pasidarai pats. Visa kas vyksta – vyksta nebe priežasties. Jeigu tau bloga privalai suimti. Na gerai lengva kalbėti, bet kas suims jei ne tu? Antsvoris labai dažnai pasireiškia dėl tavo tingumo, nemokšiškumas dėl tingumo. Laiko stygius dėl nemokėjimo laiko planuoti. Ir t.t Visa tai žmogiška ir savęs graužti begalo nereikėtų. Tačiau prieš dejuodamas dar karta pagalvok kas ištisų kaltas. Moters neištikimybė neretai pasireiškia vyro nesugebėjimu patenkinti (nebūtinai tai ką pagalvojot).

 

Kodėl mes klausomės liūdnų dainų , jeigu jos mus liūdina?

 

Norai ir galimybes

 

Aš noriu daug , nors užtektų man ir mažai. Tačiau noriu norėt. Aš idealistiškai pradėjau žvelgti į pasaulį galas žino kada .  Tačiau žinau kada patylėt. Ką čia patylėt, žinau kada į pasaulį nežiūrėt idealistiškai, nes siekti tobulybės geras ženklas. Ieškoti tobulybes ir jos nerasti blogas ženklas. Laikas tobulybę suvokti kitaip ,nes tobulybės nebūna. O jeigu tai per painu tai pasakysiu trumpai. Nustokit ieškot raudonesnės spalvos, jeigu jos dar niekas nerado ir per ilgus ieškojimus neradai pats. Jeigu pati raudoniausia spalva yra tokia vadinasi ji tobulai raudona. Mhmm abejoju ar kas aiškiau. Interpretuokit.

 

Pora eilučių dar.

 

Aš žiūriu jai tiesiai i akis. Ji šypsosi, nesistengia susilaikyt ir nusijuokia. Greitai surimtėja tarsit tai būtų buvus kvailystė. Nes aš kaip akmeninis , tik blizginu akim. Ji pasijaučia nejaukiai ir kvailai tarsi tai būtų buvę neleistina. Ir dabar jei tenka jautis kvailiukes vietoje,jei tai nepatinka. Užpyksta savotiškai, savimeile jos paliečia. Tačiau vos tik pamato jog aš nusišypsau, vėl nusišypso. Ji sėdi šalia manęs. Aš nueinu, atsigėrit vandens. Kol grąžtu mano vieta užimta, ji šypsosi ir persėda netoli, man tai nepatinka. Nepatinka , nes neaptinka. Nueinu dar katą atsigert ir nebeįryžtu, kiek tai gali tęstis. Pradeda rinktis žmones ,dabar čia daugiau nei tenai. Ji ateina , tačiau suakmenėja. Aš ja pasikviečiu vidun, skamba mūsų daina o ji to nežino. Ji žiuri ,flirtuoja ir galas žino ko nori. Kaip kvaila , suima net juokas. Žmonės kartu ir kvaili padarai, gėdinasi išreikšti savo jausmus. Pasakyti tai ką jaučia..