2 kart tiek.

Aš sėdėjau ant lieptelio krašto, nuleidęs kojas žemyn ,tačiau neliesdamas vandens. Po galais, pastarieji vasariški planai pradėjo pildytis. Baigėsi B2G ,paskui mano jubiliejus. Esu už savo veiksmus jau atsakingas ir nejaučiu jokių pakyčių gyvenime kuriuos mano įtakotų amžius. Nebūčiau aš jeigu neįžvelgčiau čia paradokso..

Čia turbūt save ir pertrauksiu, nes turiu dar pora dalykų pasakyti (dar kažkam). Šita mano kiber-rašliava kuria ką tik parašysiu gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti „neįkandamą“ , o gal ir nesuprantama apskritai. Jeigu tai tau ištiktųjų pasirodė neįkandama?! Prisitaikyk tai ką randi naudingo.

.. – Taip tiesiai ir pasakė : Jeigu ne aš , tai kažkas kitas , tai padarys. Ir padarys… būtinai.

.. Šypsojosi , juokėsi , „maivėsi“. Paskui tarytum atsitokėjo pasakė: „ nu ir nach..“(kalbėkime ši kartą neburnodami) atsisuko ir ilgai žiurėjo į mane.

..Iš pradžių juokėmės mes, paskui juokėsi jos, nors kai mes juokėmės tai bent jau žinojom iš ko.

.. Tada trinktelėjus į stalą su tais juokingai , nereikalingais „rakandais“ atsisukau ir nusišypsojau ,nes toptelėjo tai situacijai genialus apibudinimas. Jausmingas žmogus labiau išgyvena tai, nors parastai va ten tie ,anokie ir tokie ,niekada ir neįvertina to. Nes romantika, ir neoromantiką jiems dar nepažinti dalykai.

..Va tada tai buvo, va , va. Kai mano familiarumas pasiekė bene kritinę ribą. Pridėjau dar nuovargio , paskui ją sekė satyra ir.. Tu žinai kas buvo. Blogiausia jog tik dabar save gelbėt pradėjau.

..Savo žvilgsniu man kažką bandė pasakyti tačiau elgesys buvo keistas ir kartasi beveik nepakenčiamas, tarytum bučiau prasikaltęs ir mes būtume priešai. Jeigu čia buvo bandoma kažką dangstyt, tai aš jau prisigalvojau.

..O jau kitą dieną, vakare buvo daug pastebėjimų, pirmi keli buvo labiau paprasti. Iškėliau sau klausimą parasta ir nebuvo tai sunku atsakyti. Pagalvok , neretai žmogui ne tiek reikia konkrečios personos kiek nesinori būt (va) būtent dabar čia vienam, rytoj (ne) tu busi su kažkuo ,bet šia akimirką.Kaip? Kodėl manai bendravimo programos populiarios tarp jaunimo? Gerai čia buvo paminėjas vienas psichologas wordpreseris.

.. Ne ten tikrai abejoju ar buvo talentas, tereikia pasirodyti prasčiau ir iš prasčiausių kažkas vis vien bus geriausias, čia kaip ir tarp geriausiųjų , na ,bet ne ši kartą.

..Jaučiasi kiti kriterijai , tačiau gal tam zmogui buvo galvoje įstrigus viena mintis. Jog niekas dar taip nesielgė su tuo žmogumi, nebūtinai gerumo prasme, laisvumo, kaip su sau lygiu , o ne ..?..

.. Ne ten tikrai nebuvo talentas, paprasčiausiai kai kurie būna godūs ir padaro viską , kad gautų ko nori. Jeigu tu taip trokštum įšūkių o ne rezultato ir tu tai sugebėtum.

.. Ir taip iš pasalų manęs paklausė , nes jei kažkas išgristų kaip kažkas kalba apie ta primarį kažką tai turbūt įsižeistų iki gyvenimo pa.. nors ne įsižeistų ilgam. Ir tas antras kažkas nesupranta kodėl „reikalai nejuda“ , net neivertinadamas jog situacija realiai visai kitokia. Ir žiauriai, nors.. Jeigu netyčia nutiktų taip jog aš klystu tai suabejočiau daugeliu su tuo nesusijusių dalykų patikimumu, kitaip sakant savo nuojauta.

..Gal čia išėjo ir į nauda, arba yra kažkas už širmos , ko aš akivaizdžiai nežinau. Tačiau tu ją saugai. 2 kart tiek.

Tylūs nesuprantami žodžiai.

Ta vakarą sėdėjau ir klausiausi. Lietus tyliai ir begėdiškai barbeno. Ne viską ir aš prisimenu, tačiau tą akimirką girdėjau tuos tylius žodžius. Aš juos kartais vakare pakartodavau, arba tomis akimirkomis kai man būdavo nuoširdžiai (nežinia dėl ko) liūdna. Tą akimirką aš juokavau. Juokavau ir juokiausi netgi iš tų dalykų kurie parastai gal ir nebūtų juokingi. Jau vien todėl jog man buvo gera , netgi nepaisant to jog aš to momento nevertinau. Arba bent jau nevertinau užtektinai. Gal aš juokiausi iš savo susivokimo į man daugelį rupimų klausimų, o gal juokiausi iš naujai kilusių klausimų. Nors man jau ir buvo minėti šie nuoširdus žodžiai . Jie jau nebekėlė susižavėjimo kaip anksčiau. Šį kartą žinojau kiek daugiau. Nes tą vakarą sėdėjau ir klausiausi tų tylių ir nesuprantamų žodžių.

Ar skaitai mano laiškus?

Aš mačiau tai ką matydavau ir prieš tai ir po to. Žodžiu kai kas nesikeičia – juokinga. Kaip galima šitaip saldžiai kalbėtis su nuodais kurie nuodijo tavo kūną pastaruosius pusę metų, nors.. ne, nuodijo daugiau kaip metus. Tai man parodo ne tik žmogaus sielos silpnumą , tačiau ir jos trapumą. Nors didžioji jo trapumo dalis susideda ir iš jo neapdairumo , kvailumo taip pat. Žodžiu didžioji žmogaus nelaimių dalis yra jo kaltė, jo blogi pasirinkimai. Kartojamos klaidos?

Mane piktina jog tai parodo mano įkvėpimo šaltinį ir kartu išvaistytą laiką. O kas piktina tave? Aš suvokiau jog nesikeičiant situacijai pas mane, nesikeičia situacija ir kitur. Kitaip sakant gyvenime tikrai ranka ranką plauna, tačiau jeigu nebūčiau taip naiviai galvojęs jog „senienos sugrįžta“ nebūčiau leidęs „senienoms“ interpretuot arba bent jau įklimpti.

Man nemalonu ,galvoti apie būsimas kelias dienas kurios nei trupučio nebus kitokios nei anksčiau. Arba anaiptol sukels solidų isterišką juoką. Nederėtų apsimetinėti jog mes esame senieji gerieji, arba bent jau jog nieko taip ir nebuvo. Praėjo bemaž visa žiema ir visas pavasaris,senieji gerieji taip nedaro. O jeigu ir darytų tai būtų tam svari priežastis. Man įgriso ėsti kitus ir pačiam būti ėdamam. Niekas nepasikeitė iš kitos ekrano pusės , tačiau išmokit pažint mane naujai. Šį kartą galiu būti ir atviresnis jūsų sukeltom problemom ir jūsų naivumui.

Aš nebuvau „“stebuklas“„ , bent jau man to nesakėt tik kažką tu minėjai. Mat nustojai kalbėtis ir juoktis. Man nuoširdžiai įdomu, tačiau ar iš tiesų buvo sunku pusę metu be kompanijos pilna sudėtimi, kur esu ir aš? Nemanau, aš tik mozaikos dalis, o kaip žinia jų būna ir atsarginių. Tuo tarpu aš nesu tikras jog tu mane girdi. Netgi jei ir girdėtum argi suprastum?

Ps. Turėjai naujų „aukų“?

Nusipirk idėją

Iki absurdiškumo nusirita reklamų lygis. Na tikrai juokinga per televiziją girdėti tokias propagandas kaip viską valantys valiklis, kuris (skaitykit įdėmiai) daug kartų efektyvesnis už įprastus valiklius (žinoma už solidi kainą kažkodėl nepasakoma).

Juokinga man buvo pirmą kartą išgirsti tokią nesąmonę kaip MAGGI idėja pietums . Kiek žmogus turi būt išsisėmęs ir „depresyvas“ ,kad pradėtų pikti idėjas maisto ruošimui. Na nežinau.. Netgi būdamas jaunas ir apsukrus studentas visiškai be didelių kulinarinių sugebėjimų (toks kaip aš) lengvų lengviausiai gali rasti apstu idėjų internete ,kulinariniuose „webuose“.

 

„Blembački“ žmonės beskubėdami labai pasidaro atlaidūs tokiomis nesąmonėms prisidėdami prie monopolistų Ar ne?