I dont have anything to hide | Du skirtingi.

 

Labai daug žmonių net nesusimąsto kokie jie laimingi. Čia tokia kvaila žmonijos prigimtis , turiu ir noriu dar daugiau. Arba neturiu aš ir tu negali turėti. Taip vieni kitiems sugeba pridaryti sunkumų.Iš to išplaukia pavydas, kuris nebūtinai yra mūsų blogintis. Mano akimis jis skatina konkurenciją ir tobulėjimą – sveikas pavydas žinoma. O ne maniakiškas, nepilnavertiškumas. Sveiko proto, savim pasitikintis žmogus jaučia jog jam nereikia nieko įrodinėti, nei sau nei kitiems.

*

Beje šiandien įdomų teiginį išgirdau. Gyvenime daugiau klausimų nei atsakymų. Taip kartais tiesiog nutinka, jog klausimas veda klausima ir tikrojo atsakymo taip ir neina rasti. Ir taip būna, vienintelė bėda jog žmogaus protas nesugeba begalybės suvokti. Yra klausimų kurių tiesiog net ir neverta kelti. Pavyzdžiui kur visatos galas ir t.t.

Oldschooliniam .. kas pripratęs prie abstrakcijų.

Kai mes išėjom pasivaikščioti, nesijaučiau kažkaip jaukiai. Nemalonę gal savybę turiu, nesureikšminti ką pasakau ir sureikšminti kai pašiepia mano jau pasakytus žodžius. Atsipalaidavęs nepajaučiu ,kaip spontaniškai pasakau kokia smulkmena , apie kurią net negalvojau. O atsiranda tų kurie pradeda „ieškoti“, ir būtinai randa. Tiktai ne tai kas iš tikrųjų yra, o tai ką norėjo surasti.