Gott ist tot

spalvoti zmogeliukai

Net ir šiandien tarp jaunų žmonių ši tema itin opi. Ko gero sunku iš rutulioti diskusiją,jeigu vienas tiki aukščiausiuoju,o kitas ne. Tokioje diskusijoje vienas žers savo įrodymų, o kitas savų na ir iš vis kokia tuomet čia diskusija gali būti, nebent apie teologinę naudą , dogmų poveikį žmonės, tačiau tikrai ne apie aukščiausiojo egzistavimą.

Šiandien, net tik jaunimo kartoje bet ir jau jų tėvų kartoje inertiškai įgauna pagreitį vis didesnis abejingumas religijai. Tas ledas kuriuo vaikščioja (krikščioniškų šalių atveju) Kristus ir jo pasiekėjei vis labiau plonėja ir ar ilgainiui neprireiks stebuklo ,kad tas ledas neįlūžtų? Gal žmonių prigimtinis ieškojimas ir atradimų troškimas, gal amžinų konspiracijų demaskavimo troškimas ,o gal tiesiog žmonės pavargo, gal mokslas, tokiems kūriniams kaip „Davinčio kodas“ lengvai uždeda „best selerio“ karūną ir manau tai geras indikatorius ,jog juos domina kitokios versijos.

Leituvoje situacija,nemanau jog  kuo labiau skiriasi nuo pasaulio platybių ir sunku be jokių tyrimų ką nors objektyvaus šia tema pasakyt, tačiau manau visi sutaria dėl vieno – Lietuvoje tradicijų laikomasi,kad ir kokia forma. Esmė tame ,kad šitame tradicijų perpintame religiniame miraže nedaugelis ir įžvelgia prasmę ar išviso esmę. Nors tenka prisipažinti taip rašydamas džiaugusi kai kuriomis tradicijomis,nors negalėčiau tiksliai pasakyti visų man patinkančių tradicijų prasmių. Tačiau tam turiu trumpa pasiteisinimą, kiekvienas velykas važiuoju į bažnyčia , bent akis paganįti. Tiksliai nežinau visų ritualų prasmės,bet man tai graži tradiciją,kurią sugebėjo įdiegti. Ir niekad nesakau,jog važiuoju ten dėl Dievo. O pasitaiko žmonių kurie ,važiuoja ten anaiptol dėl jo, o prasmės ir naudos nežino.

Dar labai sunku ir šiandien užsiminti apie common sense ir religinius nesutapimus. Vos tik leptelėjus apie pigeon superstition ir prietarų panašumą ar apie ateizmą, tuoj užsitarnauju kreivų veriančių žvilgsnių ir argumentų ,jog net psichologai įrodė kad kažkuo reikia tikėti. Nesakau ,jog ir nereikia, tik kodėl netikėti kūryba? Savimi? Nejaugi visi šie žmonės tokie silpni,jog atlaikytų you do it to your self tiesą? Tokia tema man patinka F.Nyčės žodžiai „Gott ist tot „ nesako nebuvo,nesako jog yra, tiesiog „Gott ist tot .“

Šiandien per pietus gurkšnodamas kavą pagalvojau,jog net jeigu ištiktųjų egzistuoja kokia nors aukštesnė forma, tai tai materijai jai neturėtų būt būdingi žemiškieji jausmai. Kaip antai biblijoje Dievas pavydus, korane kerštingas ir .t.t Kažin ar jam reikėtų bažnyčios kunigų interpretacijų ir nereikšmiškai ir nenuoširdžiai tariamų iškaltų maldų. Tai turėtų būt kažkas ko mes protu negalim aprėpti, kaip antai visatos beribiškumas netelpa galvoje ar nesuprantame kaip laikas galėjo neegzistuoti.

Endo


Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Follow

Get every new post delivered to your Inbox.