Jau kurį laiką galvoje vis virpėjo mintis dedikuoti vieną puslapį pačiam dienraščiui. Ir paaiškint kas , kaip ir su kuo šioje virtuvėje valgoma.
Visų prima Kaip kilo minis blogui?
Visada norėjosi kampelio sau, buvo noras raštyti, buvo noras išreikšti savo mintis. Buvau girdėjas apie dienoraščius, tačiau daug jų mačiau labai prastų, nes aš bloga įsivaizdavau kiek kitaip. Daugelis ten nekalbėdavo su publika, kuri jų mintis skaitydavo. Jokio asmeniškumo rašoma kaip „Liūdna be tavęs, kaip liūdna man be tavęs.“ Kažkokios neaiškios eilės ir „vėl kaip liūdna..“ Buvo ir labai informatyvių. Tačiau realiai blogą įsivaizdavau toki kur kažkas bandoma pasakyti konkrečiai ir tik iš žmogaus galvos. Ilgainiui susiformavo , kažkas ką matote dabar. Bet ne kažkas ką matote visur, nes kažkodėl visuomenės požiūris į blogus pasidarė labai keistas. Tarytum ten turėtų būti aprašomos tik pasaulio naujienos.
Dienraštis
Pradėdamas rašyti pastebėjau jog nebegaliu jo vadinti blogu, bet ir dienoraščiu nepavadinčiau. Tada ir kilo pavadinimas dienraštis. Čia skirtumas prisiminkit.
Vanilinis dangus
Pats nuostabiausias dangus pasaulyje. Rausvai mėlynas su auksiniu atspalviu dangus. Esu nekartą matęs ji i pro savo namų langą. Įspūdnigiausiai atrodo kai jis nebūna vientisai lygus. Na ką aš čia kalbu, vaizdai patys kalba už save.
Žinoma yra toks nerealus filmas.(Vienas iš mano favoritų) ,tačiau čia jis įtakos turėjo mažai.
Yra tokia Grupė Umbrella coveris nerealus, visa kita šūdas. Įtakos neturi visai.
Dienraščio asmeninimas
Sprogo padanga , būtent tuomet kai ji pradėjo šaukti ant jo. Jis pakeitė ratą nieko nesakydamas.Ir nuvažiavo tuos nelemtus 200 km netardamas jei žodžio. Kai ji paklausė ar viskas tvarkoje (galvodama apie jų draugystę)? Jis atsakė žinoma , jog ne.(Galvodamas, ar jie išvis su tokiu ratu pasieks savo tikslą). Degalinėje ji pradėjo verkt, jam nieko netardama . Jis rimtai sunerimo ir nuo išgąsčio perkreiptu veidu pasakė juk čia tik ratas. O jai tai nsukambėje taip sarkastiškai, jog likusius kilometrus ji iveikė atostopu, pabegus nuo jo. Daugiau jie niekada nesusitiko.
Tai sako tik vieną, mes megstam prisigalvot. Vieni labiau kiti mažiau. Tad , neprisikurk nebūtų dalykų ir tu. Įpatingai nederėtu asmenint šio blogo sau.
Rašymo Stilius
Rašau be jokio stiliaus. Viskas sukurta mano pačio taip kaip aš noriu, taip kaip man šovė į galvą. Čia ir yra dienoraščio esmė. Jeigu gali stilių apibrėžt , apsirėžk jį savo galvoje.
Kaip reikėtų naudotis Dienraščiu?
- Kūrybos skiltyje reikia pradėti skaityti nuo prologo ir sekti sagos numerius „postuose“.
- Įpatingai nederėtų asmenint šio blogo sau. (Kodėl? Reike paaškinimų plačiau – žiūrėk viršuje).
- Nepamirškit jeigu kokia nors idėją ar ideologija palaikau,nebūtinai reiškia jog aš jos laikausi.
