Naujoji Karta – Indigo Vaikai : 10

Tiltas

Jis išėjo begalo sumišęs. Kasdieninė monotonija buvo kaipmat išblaškyta. Vyrukai kalbėjosi kasdieninėmis temomis. Tačiau jis netarė nei žodžio.

Šiandiena buvo begalo saulėta , tik šį kartą jį tai erzino ir nekėlė jokio pasigėrėjimo.

Jie pasuko į parko kraštinį taką , kuriuo jų kompanija parastai traukdavo pasivaikščioti ir kuris nuolatos būdavo žalias, gal tiesiog dėl didžiosios daugumos ten augusių spygliuočių. O gal dėl glūdinčios legendos. Vos jis tik pagalvojo apie legendą iškart susijuokė nuo tokios minties.

Pasukus lik proskynos kuri ve da link lieptelio jam laikas tarytum sulėtėjo. Kiek tūkstančių kartų jis čia ėjas net sunku apsakyti.Keisčiausia jog tas lieptelis atrodė nuolatos skirtingas. Jis galėjo prisiekti jog jam kiekviena metų laiką, kiekviena mėnesį ar kiekviena kartą kai jis čia ateina jam aplinka atrodo vis kitaip. Jį nepakartojamu darė ne tik tas pokyčio jausmas, bet ir daug žemiškesni dalykai. Pavyzdžiui šioje vietoje parkelis atrodė tarytum miškas, nes iš abiejų pusių buvo pilna senų medžių,be to tai buvo viena iš tų vietų kuriose jis jautėsi begalo saugus. Galėdavo ateiti čia ištikus kokia nelaimiai, ar jaučiantis labai prastai. Tačiau nepaisant viso to daugiausia laiko jis čia praleisdavo su jam daugiau ar mažiau artimais žmonėmis.

Jo susimastymą išblaškė klausimas:

..-Tai kaip ten?

-Kas kaip? – Paklausia jis

- Imsi faikę?

Jis tik nusijuokė , o jam siūlęs vaikinas parūkyti tik nusišypsojo. Jis niekada nerūkydavo, o šis vaikinas jam nuolatos siūlydavo , žinoma žinodamas jog jis atsisakys. Ko gero jeigu niekados neatsisakytų tai niekados ir nesiūlytų. Tiesa to vaikino vardas buvo Gabrielius. Nebuvo artimiausias pažystamas, tačiau jį aplinkiniai laikė patikimu.

Naujoji Karta – Indigo Vaikai : 09

Dviese linksmiau.

Suskamba skambutis. Per daugelį metų jie taip pripratę prie reikiamų priemonių susidėjimo į kuprinę jog net nejausdami žaibišku greičiu viską susidėjo ir jau buvo pekeliui į pagrindinį holą. Lipdamas sausakimšais pagrindiniais laiptais ji toliau šnekėjosi niekus su kalsės draugu.

- Nepatikėsi kokio mėšlo man tėvas pasakė. Juokdamasis ištarė Mindaugas.

- Na ir..?

- Tėvas vakar grįžo iš Britanijos parsivežė, patalynę.. Besišypsodamas įnirtingai pasakojo Mindaugas.

- Tai pavogė? Pertraukė jis.

- Dėl Dievo meilės , ne . Tarstelėjo braudamasis ir stumdydamas penktokus kurie jam maišėsi kelį. – Jis paprasčiausiai buvo tokiam viešbutį, kaip jis ten.. Na nepamenu kaip vadinasi, tačiau ten siūlo kvepiančią patalynę ir ją leidžia parsivešt namo.

- Dar tokios nesąmonės negirdėjau . Išpoškino jis ir abudu besijuokdami patraukė į mokyklos „holo“ pusę.

Mokykla buvo jau kiek pratuštėjus daugelis mokinių užsiėmę savo veikla kuria parastai užsiima per pertraukas. Vieni lauke žaidė, kiti sėdėjo „hole“ ir šnekučiavosi. Jo klasiokų pramintas ir „pamėgtas“ „bedugnių“ būrelis traukė į valgyklą kaip ir mažiausiai kas antrą pertrauką. „Bedugniai“ tai būrelis vyrukų , kokios 7 – 6 klasės tačiau begalo daug valgantys „šlamšto“ , kaip kokie apsėsti. Žinoma dėl tokio polinkio mokykloje juos galėjai pastebėti iš labai toli.

Jis ir jo klasiokas perėję holą atrakė link kiemo pusės durų. Prie jų prisijungė dar pora vyrukų , vienas iš jų jam padavė kavos ir taip keliese jau buvo beinąs pro duris kol jis netyčiomis neatsisuko atgal . Tai buvo ji, besišypsanti ir energinga, net nepaisant jos sugipsuotos rankos ir (bandomo nuslėpti) šlubavimo. Ta buvo ji ir ji buvo čia, jo mokykloje, jo kasdieninėje erdvėje, vietoje kur liejosi džiaugsmas ir neapykanta. Jis sprengtelėjo kava.

Naujoji Karta – Indigo Vaikai : 08

Pimas žingsnis

Visą jo susikaupimą kaip mat išblaškė zyzentis „skambutis“ ,kurio keliamas garsas kiek labiau priminė „trumpinančius“ laidus nei mokykloms būdingą skambučių garsą. Nei vienas koridoriuje buvęs žmogus net nesureagavo , jau nebe tos dienos. Lyginant su pradinių klasių entuziazmu, suskambėjus skambučiui, neleisdavai sau vėluoti nei sekundės. Jis dirstelėjo į laikrodį ir nusišypsojo šiandien istorijos mokytoja ganėtinai vėluoja , tačiau jam tai kėlė veikiau paradoksalų minčių nei kokį rūpestį. Pavėlavęs į jos pamokas privalai ateiti su tėvais ,o jos situacijoje ji net apsimes jog nieko nebuvo.

Dar kalios minučių ir pusė jų sėdėjo suole, kita pusė greičiausiai „susirgo“ arba pasitrumpino mokslo dieną. Tą dieną jis sėdosi į suolą su savo senu klasioku Mindaugu . Pats Mindaugas Paprastas vyrukas,ganėtinai uždaroko būdo. Puikus pavyzdys tai jog Neperseniausiai pradėjo vertinti filosofija tačiau, dėl jo suvaržytų konservatyvų pažiūrų jis niekada neišdrįstų pasakyti to aplinkiniams ,nebent tik tiems kurie begalo jam artimi. Neturėjęs jokios patirties merginų srityje ir apskritai dėl ganėtinai uždaroko būdo ir sėslokos gyvensenos,neturi labai daug pažinčių. Tuo pačiu galbūt tai verčia jį nepasitikėti savo jėgomis socialiose situacijose. Tačiau bet kuriuo atveju jis yra neįtikėtinai gabus ir patikimas.. Pamokai įpusėjus daugelis pradėjo vis dažniau dirsčioti į laikrodžius ir nuobodžiauti. Galiausiai suolo „bendražygis“ Mindaugas sukuždėjo:

-Girdėjai kas šiandien mokykloje įvyko?

-Na ne, čia greičiausiai dėl tu stendų kas? atsako jis.

-„Jo“, būtent dar nemačiau pavaduotojos tokios subinlaižiskos.. Čia dėl naujokų, kai kurie jų yra nemažai pasižymėję mene mūsų mieste. Bet sveikinimai ir visa kita tai jau per daug.

Jis susidomėjęs nugrimzdo į savo mintis ir susirūpinusiu veidu iškarto padarė išvadas ir tai iš tiesų jau nebe pirmas kartas kai jam tenka susidurti su situacija kurioje populiarus žmogus (nesvarbu ar turtingas ar ne) ,visą laiką būna gaunantis privilegijų , nors ir.. Nors ir absurdiškų.

Naujoji Karta – Indigo Vaikai : 07

Negali pykti

Jis eidamas sparčiu žingsniu , lėtai apsidairo. Yra dalykų kurie čia kiekvieną dieną išlieka tokie patys. Šešiolikmečiai nuo pat ryto sėdinčios hole, trijulė „figūringų” vyrukų kurie dar neprasidėjus pamokoms eina į mokyklos bufetą pusryčiauti antrą kartą. Girtas mokyklos meistrelis, ir rytinė „apsnūdusios mokyklos dvasia”. Tačiau šiandien mokykloje buvo šioks toks sambrūzdis, diskusijos , absurdišką nerimą kėlė žmonių žvilgsniai, panašiai būdavo kai mokyklos hole būdavo uždegama žvakutė. Visi žinodavo jog tą dieną kažkam teks neišvengiamai susigadinti nuotaika, arba beširdiškai džiūgauti dėl sutrumpėjusių pamokų. Paprastai žvakutė būdavo uždegama žuvus mokyklos mokiniui .

Jis kiek susiraukęs dėl pirmojo aukšto keisto sambrūzdžio greitai nusivilkės striukę užbėgo laiptais į antrąjį aukšta. Čia situacija buvo kur kas kitokia , tarytum niekas, niekur nebūtų įvykę. Galėjai pagalvot jog žinios šio aukšto nepasiekę.

Eidamas pro antrojo aukšto holą jo akis užkliudė stendas kuriame buvo minima apie pokyčius mokykloje ir buvo sveikinami naujokai. „ Kas per..” Minutėlę kitą pagalvojęs jis pasuko link istorijos kabineto. Pasisveikindamas su savo klasiokais jis visiškai užmiršo pasidalinti tuo ką matę antrajame aukšte. Čia jis sutiko jau senokai matytus klasiokus, kurie mokykloje parastai būna reti svečiai.

Daugelis jo klasiokų  „šalti žmonės” kuriems nei gyvenimo idėjos nei ateitis tarytum nesvarbi, su jais neįmanomą užvesti diskusijos nes jų nuomonė svarbiausia. Jie nieko nesidomi, tik stengęsi kuo greičiau „prastumti” dieną, ar „prastumti” kažką iš ko galima butų pasipelnyti. Nemaža dalis žmonių čia kartais labai lengvai pasiduoda likimo srovei, galima sakyti tampa žmonėmis be ateities. Yra čia dar ir pilkosios masės kuri tampa bespalviai neutralai, gyvena savo nuošalų gyvenimėlį nepasižymėdami niekur. Ir vos keli indigo vaikai, kartais per anksti subrendę arba tiesiog gerai išauklėti su išugdytu ar įgimtu gebėjimu būti lyderiu.

Jis stovėjo ir akimirkai stebėjo savo klasę kuri jam tapus artima jau daugelį metų. Žvelgė į vaikinus kurie tarytum šia akimirką nekalbėjo apie nieką, ir į merginas kurios pusiau dirbtinai besišypsodamos viena kitą gyrė dėl išvaizdos. Kiek čia šunsnukių ir dviveidžių, kurie akimirka gali būti tau draugai ,o kitą akimirką tu jiems neįdomus ,nes nereikalingas. Akimirką kita jis galvojo, kiek gi čia gali būti neatsiskleidusių talentų. O kiek jų gali taip ir neatsiskleist. Vienas iš įdomiausių dalykų stovint tokiame būryje žmonių tai lyginti ir matyti kokie išties mes (ne tik galime būti), bet ir esame unikumai.

Naujoji Karta – Indigo Vaikai : 06

 

   Proto namai.

Vos tik pravėręs ‚proto namų“ duris jis giliai atisiduso. Dar viena savaitė mokslų. Kartais jam tiesiog pramerkus akis ryte nesinori nieko daryti : nekvėpuoti,negalvoti, neegzistuoti. Tikrai ne dėl tinginystės, o dėl panašios kasdienybės ir dėl ji supančios aplinkos. Tačiau jis laikui bėgant sugebėjo išsiugdyti savybė padedančia jam siekti tikslo.Kantrybę.

Šis pastatas tai tikrai daugiau nei mokykla, paprasta akis to gali ir neįžvelgti.Šioje mokykloje visų pirma egzistuoja du tipai, tie kurie neigia ir tie kurie veikia ,realiai žiūrintys žmonės į padėtį. Vėliau čia egzistuoja „grupuotės“, nebūtinai kažkokios nusikaltėlių gaujos. Čia žmonės susiskirstę į bendraminčių gaujas, neretai konfliktuojantys su kitom gaujom. Tai jie tarpusavyje neretai net nesikalba , nes anie tokie, anie prasčiokai ir panašiai. „Gaujos“ paprastai vaikščioję visur kartu. Jas gali sudaryti nuo pernelyg dažnai sureikšminančių, mokykloje populiarių merginų iki organizuotos „publikos“ panašios į tuos kurie sėdėję kalėjime arba dar tik besiruošiančius sėdėt. Paprastai tarp tos publikos būna akivaizdus lyderis, dažnai pasitaiko jog publika čia seka paskui lyderį net visiškai apie tai nesusimastydami. . Bet kuriuo atveju mokykloje jaučiasi susiskirstymas. Ir tai jog ji susideda iš mažo pasaulėlio kur kiekvienas nori tapti geriausiu.

 

Naujoji karta – Indigo vaikai : 05

Kitoks rytas

Nusirengęs lėtai drabužius, jis kiek sutriko.O kas jeigu jis jos daugiau taip ir nepamatys.Turbūt daugeliui jo pažystamų tai skambėtų labai kvailai,tačiau jį visa tai tarsi apsėdo ir jau nebėra kur trauktis.Kvaila tai ar nekvaila buvo,jis stengėsi bent kelias valandas viską užmiršt ir kaip daugelyje savo gyvenimo situacijų nusiteikė blogiausiasm.

O tuo metu jo kūną užpildė neapsakoma šiluma jis pamažėle įslinko i šiltą vonią, šį kartą ypatingai paįvairintą aliejais , putomis ir prieblandos apšvietimu.

Kuo ramiausiai jis ten gulėjo ir galas žino kiek laiko.Kol galiausiai taip pat atsargiai išlipo iš vonios.

Nusprendė šį kartą eiti žymiai anksčiau miegoti, šen sekmadienis , o be to būtų ne prošal ir pailsėti, laukia gana nelengvas išbandymas, mokykla.

Kitos dienos ryta jis jau žygiavo iki kaulo pažystamu takeliu ir jau buvo bepravėręs mokyklos duris visai net negalvodamas ir nesitikėdamas to kas atsitiks jam būtent tą dieną.

Naujoji karta – Indigo vaikai : 04

Kelionė namo

Jis skuodė kiek tik galėjo, namo , susivokt , atsipeikėt. Be begdamas neapsakomai pavargo , pradėjęs maniakiškai kvėpuoti, griuvo ant žolės. Tiokios parastos ir rudeniškos žolės, kuri šia akimirka tik parodo koks gali būt beprasmiškas gyvenimas. Trumpa akimirką jis netgi pradėjo šypsotis, mat užpyko ant žolės jog ji tik žolė , o jam tenka patirti įvairius gyvenimo išbandymus ir sunkumus.

Kaip kvaila dabar čia gulėti ,kaip kvaila išvis ką nors dabar galvoti. Pakėlęs kairia ranką pastebėjo jog liko dar ant jos kraujo lašų ir pagalvojo kaip gerai jog jis ten ilgiau neužsibuvo. Nes liudininku negalėjo būt, nieko nematęs būtų spaudžiamas  kalbėti kažkam palankius parodymus. Arba anaiptol prikūręs merginos naudai.

Žiurejo kaip tyliai , tyliai krito rudeniniai lapai jam ant veido.Stipri saules sviesa ji glostė , kartu priversdama prisimerkt ir kvailai šypsotis ,nes jam fiziškai kitaip ir nejo pirsimerkt. Stebėjo mėlyną dangų tol kol aplinkui tarytum viskas apmirė ir sulėtėjo laikas.Jis užsimerkė , jautė tik vėją.

Kol  staiga pasoko ir puolė kaip bėgęs. Ką jis tą akimirką galvojo , apmastė ar suvokė yra žinoma tik jam vienam.Ne užilgo grįžęs  namo tais pačiais ir seniai išvaikščiotais takais jis virste įvirto i namus. Ir niekam nieko nesakęs puolė rengtis ir ruoštis sau karštos vonios terapiją.

Šiai dienai nuotykiu pakaks, pamasto nusiaudamas batus. Tačiau ne tiek įvykis kiek ji pati neapleidžia jo minčių.

Naujoji karta – Indigo vaikai : 03

Jis ir Ji.

Jis prasidėjo labai netikėtai, kaip niekas net negalėjo pagalvoti. Iženge sukeldamas įvairius pasipiktinimus, ar nepasitenkinimus. Jis įženge žvarbiai ir negailestingai. Išvydamas vaikus i namus, kad nežaistų vakarais kiemuose. Uždarydamas galų gale suaugusius ,kad kilus pagundai neišeitų praleisti vakaro kur nors kitur. Taip jis įžengė numesdamas lapus ir įšaldydamas aplinką, net kai kurių širdis . Taip šitaip atėjo ruduo.

Jis pėdino parko aveniu, pereidamas didžiaja dalį parko pastebėjo jog čia didžioji vasariškosios dvasios dalis jau senokai prapuolus. Tačiau,vis dar mūzos negalėdamos atsigėrėti naujais vaizdais, lėtai slinko parko kraštais , pro medžius , vilko kojas pro žolę ir vis gyrė rudenį. Kai kurie sėdėdami ant įšalusios žemės kažką rašinėjo. Staigiai jam toptelėjo jog dar viena vasara praėjo, o nebuvo visikai tikras jog padarė viską apie ką tik galėjo pasvajot. Nes galimybių buvo, tačiau vis įvairūs tingėjimai ar principai pakiša koją. Tuo metu jis kiek susikrimtęs ir kartu susimastes  ėjo pro viena karštai besi.. Porelę , nie kiek nesutrikusia naujuoju stebėtoju. Porelė pastebėjus jog kažkieno dėmesį pavyko atkreipti įsijautė dar labiau. „Aiški pora jeigu esmė pasirodyti visuomenei , tai kas ištiesų turėtu likt tik tarp jų ir yra asmeniška.” Ir ištiko kaip kvaila , tačiau tokių porų jam pasitaiko vis dažniau ir dažniau, ko gero visuomenės požiūris šiek tiek pasikeitęs.Arba anaiptol jis supranta klaidingai  ir tokį puikų „gėrį” laiko blogiu.

Na jau nebesvarbu , svarbu jog jis dabar čia ir dabar esą vienas, šia žvarbia rudens dieną. Šiek tiek nusiraminęs ir mintyse rimavęs jis priartėjo miesto kraštą. Taip prieš jį išnyra galinga urbanizacija, nejučiomis primena koks jis mažas šiame pasaulėlyje.

Ji visiškai išblaško tik didelis šviesos blyksnis ir padangų cypimas  ,

Priešais jį per kelias sekundes įvyksta lūžis tarp gyvybes ar mirties. Jauna kokiu penkiolikos ar šešiolikos metų mergina. Prasirita automobilio dangčiu ir jam stovinčiam šaligatvio krašte, teškiasi prie kojų . Jos indigo spalvos (mėlynas) puspaltis per alkūnių vietas buvo visiškai suplėšytas , tamsių džinsų kairysis kelis buvo praplyšęs ir su labai gilia žaizda. Jai begulit ant veido buvo užkritę plaukai sunkiai suvokianti kas dedasi jis kaip gyvastis vos , vos judėjo ir tyliai , tyliai dejavo iš neapsakomo skausmo. Tarsi dar vis nesuvokdama  kas atsitiko ji atkakliai stengėsi lėtai keltis. Tačiau vis dar tysojo jam po kojom labai nepatogia poza ir atrodanti gana stipriai sužeista.

Atrodo tai tesėsi visą amžinybe , atrodo tai buvo pro sapną. Tačiau tik po tos amžinybes kelių sekundžių jis ją apvertė ant nugaros, išgirdo neapsakomus riksmus iš viską mačiusių moterų.Išgirdo sirenas, didelio išgasščio pagauto vairuotojo šūksnius ir klausimus, bei nepadorius apgailėtinus siūlymus susitarti , užglaistyti viską pinigais. Drebančia ranka jis išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti i ligoninės priimamąjį. Tačiau kažkas jau buvo padare tai prieš jį patį.

Kol ji gulėjo, prisirinko masės žmonių , o jam nubraukus plaukus nuo jos veido ir pamačius jos išgąstį taip norėjosi trenkt vairuotojui i nosį.Tačiau susitvardė ir ne šeip sau kodėl, o būtent dėl keliolikos sekundžių akių kontakto su tuo žmogumi kuris jam įprasmino dieną, savaite, mėnesį galų gale visą vasarą. Jis žvelgė i tobulybe su kuria net nespėjo susipažint o jau rizikuoja jos netekt. Nežinia kokios mintys sukosi jos galvoje, tačiau ji žvelgė i jį kaip i išgelbėtoja. Tarsi i paskutinį žmogų ant kurio rankų dabar ir teks numirt. Ji įsikabino i jo rankas ties bicepsais ir stengesi kiek pasikelti. Netarė ji nei žodžio, o iš išgąsčio jis net neišdrįso paklaust ar labai skauda. Jis laikė ja ant rankų o ji prisiglaudė prie jo,pradėjus svaigintis vos kvepalais ir taip nespėjus susivokti kas vyksta ją plėste išplėšė atvažiavę medikai iš rankų. Uždejo ant neštuvų suleido gaalas žino ko ir įnešė i automobilį. Atvažiavo ir policija kuri praėjo reguliuoti eismą dėl susidariusio kamšio. O jis  tik stovėjo šį kartą įsimaišęs i minę ir negalėjo atsitokėt kad tokioje baisioje situacijoje jis jautėsi dar ir laimingas. Tačiau pat savim netikėjo jog nepaklausė jos net vardo.

Taip prie jos akių ir nuvažiavo automobilis su sirenomis ir su jo „gyvenimo prasme” . Taip jis sutiko ją.

Naujoji karta – Indigo vaikai : 02

Pradžių pradžia

Ji.

Ji buvo graži.Labai graži , netgi šiek tiek neįtikėtina. Pamišusiai seksuli ir pašėlus.
Kartais atrodo ją myli Lietuva, tačiau nekenčia visuma, ar aplinka. Kol jos
pažystamos stengiasi išsiskirt iš minios, drabužiais ar kvailom smulkmenom , ji
visada buvo išskirtinė ir be viso šito. Ji turi labai daug pažystamų o draugų
.. Ko gero vieną. Ji būna žavi, reikalui esant pasidaro neįtikėtai arši
kovotoja. Jai padėjo tėvai siekti tikslų, tačiau nuo mažens ji išmoko būti
savarankiška. Ji uoliai dirba ir neparodo silpnumo. Sunkiais momentais ji
verkia savo kambarije surietus kojas ant lovos, atsirėmus i spiną. Ji darė kas
jai patinka, kas jai atrodė tinkama, tačiau per dažnas nusivylimas ją vis
palauždavo. O visų blogiausia jog pasiekusi vieną iš išvajotųjų tikslų lydima
ilgai laktos sėkmės ji labi nusivylė. Nors ji iš šono atrodė tobula ir
patenkinta gyvenimu. Kasdien vis labiau suirzusiai , pasirėmusi ranka ,

beviltiškai sėdėdavo prie savo buto lango ir
neveikdavo nieko. Ji gana stipriai nusivylė savo paauglystė laikotarpiu kai
susipažino su vienu žmogumi, nes jis ko gero pasidarė labai didelis
arogantiškas šikšnius ir apsimesdavo jog jos net nematė. O ji į ji dėjo namažai
vilčiu , nebūtinai kaip į vaikiną tiesiog bent kaip į draugą, tačiau ji gana
ori mergina, galbūt net šiek tiek perdaug. Todėl jos orumas jai neleido visus
ledus pralaušt jai pačiai. Galų gale ji savo gyvenime tiek padarė savo
rankomis, visai būtu malonu jeigu kas nors pasistengtų ir dėl jos. O į patingai jeigu čia tas išrinktasis , tai
tuo labiau. Bet jis jai nerodo jokio dėmesio, kelis kartus ji akivaizdžiai bandydavo
išprovokuot pokalbį . Visa laiką ir visada ji jam būdavo maloni jeigu jis su ja
pasisveikindavo. Ir visa tai tik dėl to jog jai buvo malonu su juo bendraut, ne
dėl to jog žiūrėtų kaip į vaikiną. Ją nuolatos pralinksmindavo jo humoras,
dažnai persipynęs su ironija o kartais su sarkazmu. Jai atrodė visa tai sumanu,
nes buvo juokingai įžūlu. Ji apie jį sužinojo nemažai klausinėdama, jo pačio .
Visai atitiktinai. Tas vaikinas ko gero be statuso V.I.P toks kaip ir aš, toks
kaip visi. Didžiausia esmė jis sugebėjo geidžiamiausio statusą gaut per
paprastas , elemetares situacijas. Jis visų pirma parodė jai daug dėmesio
susipažinimo metu, sugebėjo gaut jos pasitikėjimą, vėliau ir malonę. Galų gale
jai pradėjo darytis maloni jo draugija , kiek vėliau ir būtinybė. Tik staiga
viskas dingsta. Vyrukas kita diena net nesistengia jos užkariauti. Nerodo jokiu
draugystės ženklų. Žinoma ir priešpriešos nebuvo , tačiau i galva lenda kvailos
mintis , o kaip žinia ji pradėjo galėt gaut labai daug. O jo lyg ir ne. Nesunku
atspėt koks vaisius saldžiausias.

Naujoji karta – Indigo vaikai : 01

Pradžių pradžia

Pamažu ir po truputį

Tą dieną lijo ir gana stipriai . Jis atsikėlė gana anksti , bent jau jam taip atrodė. Susivėles , lengvai pramerkė akis. Lėtai žiūrėjo i lubas , visai nesinorėjo keltis . Nesinorėjo galvot apie naują deną , naujus darbus , rūpesčius. Neisnorėjo šiandien gyvenit , norejosi tik guleti ir viskas.

Ta diena buvo ketvirtadienis , jis lėtai išlipo iš lovos. Lėtai nupėdino i vonios kambarį .Ir kurį laiką spoksojo į save veidrodyje. Tris kartus ištarė : Curt Cobain’as ,bet nieko.Niekas neivyko ,tada pats besijuokdamas ėmė praustis.
Neapsirengęs tik su pižama nuejo valgyti. Pusryčiai ir vėl sumuštiniai. Jis pavalgė ramiai neskubėdamas, sunku buvo apie ką nors kitą mąstyti ryte. Dar niekur neišėjąs norejo jau gryšti namo.
Išejo galvodamas apie savo gyvenimėlį ir ką norėtu jame keisti .Jis priprates daug galvoti… Bet ir daug kalbėti.
Net nespėjo suvokt kai jis jau sėdėjo ant priekinės atomobilio sėdynės parėmęs galvą į stiklą . Jis prasimerkė lėtai , ir žiūrėjo i judančius miesto vaizdus.Pamažu ir po truputį artejo prie kasdienybės liūno. Prie pastato kuriame jis mokosi daugiau nei matematikos ir literatūros. Prie pastato kuris moko kovoti už save , galu gale moko gyventi .Tačiau jis niekad jo begalo nevertino , paskutiniu metu jis netgi labai įstrigęs i kadienybes liuna ir tai labai susija su šiuo pastatu dar žinomu kaip mokykla….